Miesto vystymasis LDK laikais

Miesto vystymasis LDK laikais

Prienų seniūnas Markas Antonijus Butleris Lenkijoje 1718 m. įkūrė Franopolę, pavadintą žmonos Pranciškos vardu. Tiesa, per daug metų pavadinimas transformavosi į Frampolį.

Matyt, jis kiek vėliau gyventi patogiausioje Staros Būdos kaimo dalyje, Šešupės ir Jevonio upių santakoje, įkūrė seniūno miestą, t.y. Staropolę (nuo lenkiško žodžio „starosta“ – seniūnas). Taigi, Staropolės miestelio pavadinimo nereikia kildinti iš Staros Būdos kaimo vardo; grafas siekė urbanizuoti šią jo tėvo valdymo metais merdėjusią vietovę ir šį siekį pabrėžė kuriamo miesto vardu. Tokio miesto gyventojai gaudavo įvairių lengvatų: kurį laiką nemokėjo mokesčių, rengė turgus. Panašiai turėjo atsirasti ir Staropolė. Beje, Staropolės pavadinimą vartojo ir istorikas J. Totoraitis ir monografijos apie Marijampolę autorius Algimantas Miškinis.

Kol kas neįmanoma pasakyti, kada atsirado Staropolės pavadinimas. Prienų parapijos sąrašuose jis pirmąkart minimas 1744 m. Kitos datos yra pateikiamos jau naujesniuose dokumentuose, todėl jais labai pasitikėti negalima. Pavyzdžiui, marijonai vienuoliai apie 1825 metus manė, kad Staropolė egzistavo jau XVIII a. 3 dešimtmetyje.

Pranciška Butlerienė 1750 m. naujam miestui Marijanpolei kurti pasikvietė vienuolius marijonus. Jie iki 1758 metų pastatė vienuolyną, bažnyčią ir dar kelis medinius trobesius. Kadangi marijonų miestelis vystėsi sparčiau ir gavo Butlerių paramą, tai jis tapo reikšmingesnis už Staropolę. Ir taip Staropolės pavadinimas palaipsniui „ištirpsta“. XVIII a. 4 ketvirtyje jau šalia „Marijanpolės“ atsiranda ir pavadinimas pakitusia šaknimi – Marijampolė (vis tik tokia vietovardžio rašymo forma nusistovi tik po 1815 metų, t. y. patekus į Rusijos sudėtį). Per 1765 m. gaisrą sudegė didesnioji miestelio centro dalis. Centre nuspręsta suformuoti keturkampę aikštę, kurios kai kurie perimetrai matomi ir dabar. 1775 m. mieste buvo 81 dūmas/sodyba. Du malūnai buvo vienintelės miesto įmonės.

Iš išsamaus 1782 m. inventoriaus surašymo matyti, kad Marijampolė, jau vadinta miestu, auga – joje būta 99 dūmų ir 5 gatvių. Tuomet galėjo gyventi apie 400 žmonių, iš kurių 8 vertėsi amatais. Jau veikė senosios kapinės (maždaug tarp dabartinių A. Civinsko ir Alyvų gatvių). Dar senesnių kapinių būta Staropolės aukštumoje (maždaug dabartinio Kultūros centro aikštelėje). Netoli Jevonio užtvankos, dabartinių P. Kriaučiūno ir Bažnyčios gatvių sankirtoje, stovėjo mūrinė koplyčia. 1791 m. marijonai pastatė vieno aukšto mūrinį vienuolyną, tarpukariu paaukštintą ir stovintį ligi šiol. 

1782 m. Prienų seniūnu ir Marijampolės bei Kvietiškio dvaro valdytoju tapo artilerijos generolas Kazimieras Sapiega. 1785 m. karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis suteikė 6 prekymečių privilegijas. Iš kai kurių kitų duomenų galima spręsti, jog panašių privilegijų miestas galėjo turėti ir anksčiau. O Magdeburgo teisę Marijampolė gavo 1792 m. vasario 23 d. Tuomet miestui buvo suteiktas ir Šv. Jurgio herbas. 

Benjaminas Mašalaitis