Europos Komisijoje priimti svarbūs sprendimai dėl priemonių, susijusių su afrikinio kiaulių maro kontrole ir kofinansavimu

(2014-03-21) / VMVT įvykiai, strategija

Šių metų kovo 18 d. Briuselyje Europos Komisijos (EK) Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto (SCoFCAH) Gyvūnų sveikatos ir gerovės skyriaus posėdyje priimti du Lietuvai labai svarbūs sprendimai dėl gyvūnų sveikatos kontrolės priemonių, susijusių su afrikinio kiaulių maro pasireiškimu Europos Sąjungos (ES) valstybėse, įgyvendinimo. Abu dokumentai įsigalios juos paskelbus oficialiame ES leidinyje.

Pirmuoju, vienbalsiai patvirtintu sprendimu buvo pritarta Lietuvos ir kitų šalių pateiktiems afrikinio kiaulių maro kontrolės priemonių planų kofinansavimo projektams. Iš viso sprendimu numatyta kofinansuoti ES valstybių vykdomų šios pavojingos gyvūnų užkrečiamosios ligos kontrolės ir prevencijos priemonių už beveik 3,5 mln. eurų, Lietuvos patiriamų išlaidų kofinasavimas šiais metais didžiausias iš visų kitų valstybių ir sieks beveik 1,95 mln. eurų.

Europos Komisijos sprendime numatyta, kad Europos Bendrijos parama kompensuojamoms išlaidoms sieks iki 50 proc. valstybių patiriamoms išlaidoms padengti. 2014 metais Lietuvai bus kompensuojamos išlaidos valymo ir dezinfekavimo priemonėms bei įrenginiams, kiaulių ir šernų mėginiams atrinkti, laboratoriniams tyrimams vykdyti, mobiliųjų deginimo įrenginių šernų gaišenoms utilizuoti įsigyti, laboratorinei įrangai, visuomenės informavimo priemonėms. Tuo tarpu išlaidos, patirtos dėl kiaulių laikytojų prievolės paskersti kiaules užkrėstoje teritorijoje, VMVT nustatytose buferinėse zonose, galės būti ES kofinansuojamos iki 30 proc.

Daug aštresnės diskusijos kilo svarstant antrąjį EK pasiūlytą sprendimo projektą, kuriuo nustatomos ne tik afrikiniu kiaulių maru užkrėstos, bet ir taip vadinamos padidintos rizikos teritorijos Lietuvoje ir Lenkijoje.

„Dėl šio sprendimo Lietuva ir Austrija balsavo prieš, Čekija susilaikė, bet pritarus kitų ES valstybių narių atstovams, jis buvo priimtas. Nepritarėme šiam sprendimui, kadangi mums nebuvo suteikta galimybė pristatyti papildomas ribojimo priemones tiek mūsų socialiniams partneriams, tiek ir kiaulių augintojams. Minėtame sprendime Lietuva, drauge su kitomis šalimis, kuriose 2014 m. nustatytas afrikinio kiaulių maro virusas, pagal riziką yra suskirstyta į papildomus padidintus regionus. Priklausomai nuo šių sąrašų, skirtingose Lietuvos vietovėse bus taikomos skirtingo griežtumo priemonės ir reikalavimai. Todėl su Europos Komisija derėjomės dėl kiekvieno į sprendimą įtraukto rajono, siekdami sumažinti nustatytą papildomą zoną ir džiaugiamės, kad Komisija buvo linkusi į kompromisą ir pritarė Lietuvos siūlymams“, – pabrėžė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Skubios veiklos skyriaus vedėjas Marius Masiulis.

Specialisto teigimu, sunkių derybų metu pavyko susitarti dėl reikšmingų nuolaidų ir išbraukti iš  pirminio sprendimo projekto net kelis Lietuvos rajonus. „Tokiai nedidelei šaliai kaip Lietuva, net ir vienas rajonas jau didelė teritorija. Todėl siekėme, kad taip vadinama padidintos rizikos zona būtų kaip įmanoma mažesnė ir numatyti veiklos suvaržymai paliestų kaip galima mažesnę mūsų šalies gyventojų, verslo dalį“, – akcentavo M. Masiulis.

EK patvirtintu sprendimu, valstybių, kuriose užregistruoti afrikinio kiaulių maro atvejai, teritorijos yra suskirstytos į 3 zonas. Į 1- ąją zoną (padidintos rizikos) yra įtrauktos teritorijos, kuriose išlieka rizika, kad liga gali toliau plisti tarp šernų. Lietuvoje į šią zoną įtrauktos: Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos, Prienų ir Trakų rajonų, bei Birštono ir Elektrėnų savivaldybės, o taip pat Vilniaus miesto savivaldybė ir dalis Vilniaus rajono savivaldybės (seniūnijos nuo Trakų rajono savivaldybės iki magistralinio kelio A2 ir seniūnijos, esančios piečiau 103 kelio).

Į 2 –ąją zoną įtraukti taip vadinami užkrėstos teritorijos rajonai, t.y. teritorijos, kuriose liga šernuose buvo nustatyta bei su šiais rajonais besiribojančios vietovės. Lietuvoje ši zona apima 6 savivaldybių (Lazdijų, Varėnos, Alytaus, Šalčininkų rajonų, bei Alytaus ir Druskininkų miestų savivaldybių) teritoriją. 3-iosios zonos Lietuvoje nėra nustatyta, nes į ją įtrauktos teritorijos, kuriose afrikinis kiaulių maras užregistruotas kiaulių ūkiuose ir šernuose. 

M. Masiulio teigimu, pietų Lietuvos gyventojams, gyvenantiems rajonuose, įtrauktuose į 1-ąją zoną yra svarbu žinoti keletą būtinų sąlygų (žr. žemiau), apribojančių prekybos gyvomis kiaulėmis tvarką šiame regione. Tačiau svarbu ir tai, kad apribojimai prekybai kiauliena ar jos produktais šioje zonoje nebus taikomi.

Griežtesni apribojimai įtvirtinti 2-ojoje arba užkrėstoje teritorijoje esantiems rajonams. Juose užaugintas kiaules, jų mėsą ar kiaulienos produktus, atitinkamai paženklinus, bus galima naudoti tik vidaus prekybai, tačiau griežtai draudžiama išvežti į ES ar trečiąsias šalis. Įgyvendinus tam tikras sąlygas, gyvas kiaules iš šios zonos bus galima perkelti auginti toliau už užkrėstos teritorijos ribų, bet jomis prekiauti bus leidžiama tik vidaus rinkoje. Susidariusius šalutinius gyvūninius produktus bus leidžiama išvežti į ES ir trečiąsias šalis, tačiau prieš tai jie privalės būti apdoroti pakankamu karščiu, užtikrinančiu viruso sunaikinimą, kiekvieną siuntą turės lydėti atitinkami dokumentai.

Išvežti gyvus šernus, šernieną ir jos gaminius į kitas Europos Sąjungos ar trečiąsias šalis bus draudžiama iš visų į sprendimą įtrauktų Lietuvos teritorijų (tiek 1-osios, tiek ir 2-osios zonos). Tuo tarpu vidaus rinkai, iš vietovių, nurodytų 1-osios zonos sąraše, galės būti tiekiami sumedžioti, laboratorijoje dėl afrikinio kiaulių maro patikrinti ir neužsikrėtę šernai bei iš jų gauta produkcija.

Numatyta, kad šis sprendimas galios iki 2017 m. gruodžio 31 d., tačiau situacija bus nuolat stebima, esant galimybėms, teritorijų sąrašai koreguojami.