Gaisrai gamtoje. Kilimo priežastys, atsakomybė

Kiekvienas išaušęs pavasaris žmonėms atneša džiaugsmą, norą daugiau laiko praleisti gamtoje, susitvarkyti aplinką, greičiau pradėti žemės ūkio darbus, ugniagesiams - rūpesčių, nes padaugėja deginamos sausos žolės gaisrų laukuose, miškuose bei durpynuose.

Kilus žolės gaisrams ugnyje žūsta didžioji dalis toje vietoje gyvenančių voragyvių, vabzdžių, varliagyvių ir driežų, nudega pirmieji ant žemės perinčių paukščių lizdai su dėtimis. Pirmoji kiškiukų vada taip pat smarkiai išretėja dėl žolės gaisrų. Liepsnos persimeta į miškus, ypač nukenčia sodinukai ir jaunuolynai, į durpynus ar durpingas pievas, užsidega pastatai, technika, žūsta net žmonės. 

Dažniausiai gaisrus sukelia neatsargūs poilsiautojai, grybautojai ir uogautojai, numetę neužgesintą nuorūką, degtuką arba palikę neužgesintą laužą. Miške, kur yra daug greitai užsiliepsnojančių medžiagų – sausos žolės, spyglių, dervingų medžių šakelių, sausų samanų, kur gausu deguonies prisotinto oro, viskas dega daug sparčiau, todėl liepsnos šaltinį reikia užgesinti daug rūpestingiau negu įprastai. Ypač didelį pavojų miškams kelia juose deginami laužai. Juos leidžiama kurti tik specialiose aikštelėse, apsuptose iš visų pusių ne siauresne kaip 0,5 metro mineralizuota zona, t.y. iki nedegančio grunto pašalintos miško paklotės juosta. Arti laužavietės neturi būti sausos žolės, medžių, durpingo grunto ar kitokių degių medžiagų. Negalima kurti didelių laužų, kai pučia stiprus vėjas, nes žiežirbos gali uždegti šalia esančius medžius. Esant sausam ir karštam orui, kūrenti  miške laužus draudžiama. Išvykstant būtina įsitikinti, kad laužas gerai užgesintas. Patikimiausia žarijas užgesinti vandeniu arba užberti žemėmis.

Dar viena su žmogaus veikla susijusi gaisrų miškuose priežastis – automobiliai ir kitos transporto priemonės. Kibirkštys, lekiančios iš automobilių, traktorių, miškovežių ir kitų transporto priemonių variklių arba netvarkingų išmetamųjų vamzdžių, gali uždegti sausą miško paklotę. Tad per sausrą į mišką geriau nevažiuoti.

Didelė problema – durpingos nešienaujamos teritorijos, nešienaujami pagrioviai. Šiose vietose numesta nuorūka ar degtukas, paliktas be priežiūros neužgesintas laužas gali padaryti daug žalos. Turėtume rūpintis ir kontroliuoti vaikų laisvalaikį, nes gaisrus kartais sukelia vaikai, žaidžiantys su ugnimi. Tuo pačiu primename ir įspėjame, kad už žolės deginimą yra numatyta administracinė atsakomybė, o už nepilnamečių paauglių nusikaltimus baudžiami jų tėvai. Už žolės deginimą piliečiai gali būti nubausti nuo 200 iki 1000 Lt bauda, o pareigūnai nuo 400 iki 1200 Lt. Be to, teks atlyginti ir gamtai padarytą žalą, o ji kartais siekia ne vieną tūkstantį litų.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prašo gyventojų nedeginti pernykštės žolės, o pastebėjus tokius gaisrus, nepraeiti pro šalį, bet pasistengti patiems ją užgesinti, nelaukiant kol liepsna išplis į didesnius plotus. Liepsnojančią žolę nedideliame plote lengvai galima užgesinti užplakant liepsną medžių šakomis, užpilant ją vandeniu arba smėliu. Jeigu matote, kad su ugnimi nepavyks lengvai susidoroti, nedelsdami kvieskite ugniagesius bendruoju pagalbos telefonu 112.

Būkite atsargūs su ugnimi gamtoje!   

Marijampolės savivaldybės administracijos
Teisės departamento
Vyriausioji specialistė (civilinei saugai)
Kristina Mickienė