Memorandumą prisiminė Prezidentas V. Adamkus ir marijampoliečiai

Marijampolėje lapkričio 14 d. buvo prisimintas 1942 m. nacių valdžiai įteiktas Memorandumas, kurį lygiai prieš 70 m. pasirašė trečiasis Lietuvos prezidentas dr. Kazys Grinius, buvęs to laikotarpio Lietuvos žemės ūkio ir valstybės turtų ministras profesorius Jonas Pranas Aleksa bei buvęs Seimo narys ir žemės ūkio ministras profesorius Mykolas Krupavičius. Šis lietuvių tautos savigarbą ir pilietinę drąsą pademonstravęs diplomatinis dokumentas nacių okupuotoje Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metais buvo prisimintas specialiai sukakčiai skirtoje tarptautinėje konferencijoje Marijampolės kolegijoje, kurios globėju sutiko būti Prezidentas Valdas Adamkus.

Kalbėdamas Prezidentas V. Adamkus teigė jaučiantis ypatingą moralinę atsakomybę viešėti tą dieną Marijampolėje, kadangi būtent ši vietovė subrandino žmones, pastūmėjusius Lietuvą į Vasario 16-ąją ir tolimesnį demokratijos kelią. V. Adamkus dėkojo konferencijos organizatoriams marijampoliečiams, kurie bene vieninteliai surengė šio istorinio fakto paminėjimą. Jam pačiam likimas lėmė galimybę asmeniškai prisiliesti prie dr. Kazio Griniaus šeimos, kadangi su Grinių sūnumi Liūtu lankė gimnaziją Kaune, kartu su keliais draugais leido pogrindinį laikraštį jaunimui. Vėliau jų keliai susiėjo Vokietijoje, JAV. „Esu vienintelis gyvas liudininkas, savo akimis matęs, kaip po memorandumo įteikimo gestapas tardė prezidentą dr. K. Grinių jo namuose Kaune,“ – pasakojo Prezidentas. Jis su jauduliu prisiminė ir kitą paties išgyventą faktą, kaip Vokietijoje dr. K. Grinius buvo verčiamas kreiptis per radiją į gyventojus nacių naudai, tačiau ir tada jis tvirtai atsilaikė. V. Adamkus buvo prie trečiojo Lietuvos  prezidento lovos ir paskutiniąsias jo gyvenimo valandas. Kalbėdamas apie Memorandumą ir jį pasirašiusius šviesuolius apibendrintai, jis tvirtino, jog šis dokumentas išliks kaip faktas, kuriuo išdrįsta pasauliui drąsiai pasakyti savo poziciją. Juo buvo protestuojama prieš Lietuvos kolonizaciją, ne tik lietuvių, bet ir lenkų, rusų, žydų nacijų, čigonų persekiojimą ir kitas represijas. „Jie buvo tikri demokratai. Demokratijos iš vadovėlių neišmoksi - joje reikia išaugti,“ – baigdamas savo kalbą sakė Prezidentas, turėdamas galvoje ir dabartinę Lietuvą.

Konferencijoje apie Memorandumo istorinę reikšmę kalbėjo Sūduvos krašto mokslo, istorijos ir kultūros draugijos pirmininkas Valentinas Aleksa, krikščionišką požiūrį į šį istorinį dokumentą išdėstė prof. dr. Kęstutis Žemaitis. Įžvalgomis apie Suvalkų krašto lietuvių trėmimus pagal Sovietų Sąjungos ir Vokietijos 1941 m. sausio 10 d. sutartį, kuri laikoma Memorandumo preliudija, dalijosi metraščio „Jotvingių kraštas“ redaktoriaus pavaduotojas Juozas Sigitas Paransevičius iš Lenkijos, kitais aspektais jį gvildeno Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktorius dr. Arūnas Bubnys,Marijampolėje esančio prezidento K. Griniaus memorialinio muziejaus darbuotojas Tomas Kukauskas, draugijos „Suvalkija“ pirmininkė istorikė Birutė Kižienė bei Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centro generalinis direktorius Valdas Kubilius.

Konferenciją be minėtų organizacijų rėmėMarijampolės savivaldybė ir įmonių grupė „Arvi“. Konferencijoje dalyvavęsMarijampolės savivaldybės merasVidmantasBrazys pradžioje pasveikino konferencijos dalyvius, o Prezidentui V. Adamkui įteikė prisiminimui leidinių apieMarijampolę.

Aurelija Baniulaitienė
Viešųjų ryšių tarnyba

A. Baniulaitienės nuotraukos

Prezidentas V. Adamkus	Konfercijoje kalbėję J. S. Paransevičius, prof. dr. K. Žemaitis (antras ir trečias)	Savivaldybės atstovai ir Prezidentas V. Adamkus