Sujudo, sukruto visas miestas – juk Marijampolė rašo diktantą

Sujudo, sukruto visas miestas – juk Marijampolė rašo diktantą. Net 118 žmonių Sūduvos gimnazijoje (koordinatorė Daiva Bučinskienė) ir Kultūros centro Tarybos posėdžių salėje palinko prie popieriaus lapų rašyti ne tik nacionalinio, bet ir Marijampolei skirto diktanto. Labai džiugu, kad net keturi dalyviai gimę šiais miestui svarbiais metais, ir net dvi šaunuolės dešimtmetės nepabūgo mesti iššūkio ir susigrūmė su aštuntą kartą rašančiaisiais, tai Paulai ir Enrika.

Štai kokį diktantą rašė tie, kurie kovoja dėl Raštingiausio marijampoliečio titulo.

Senajam miestui

Iki kraujo pažįstama senoji miesto dalis,[–] vadinama Jurzdika,[–]  tarp Šešupės ir Je[a]vonio [S]siaurąja gatvele tęsiasi link saulėlydžio ir įsirėžia į mūrinę Marijampolės bažnyčią, nuo kurios šventoriaus, Malūno gatvės gale,[,–] miesto kapinaitės, už kurių riogsančio vėjinio malūno sparnai dreskia dangaus platybę, tysančią už horizonto.

Trečioji dalis,[–] vadinama aristokratija, apsėdusi Starapolės rinką, kur ne mažiausiame mūre talpinasi gimnazija, pro kurios langus įspįsta šviesos žiburėlis, įsidega, įsiliepsnoja ir virsta  galinga[,] veržlia žinojimo ir laisvės troškimo upe. Toks mano miestas,[–] grąžintas ir išgražintas, todėl brangus ir artimas.

Užrašė Tomas Astramskas 1898 m.

Skliaustuose pateikti rašybos ir skyrybos variantai.

Marija Žvinakevičienė