Ar jaunimas Marijampolėje turi galimybių?

Marijampolės jaunimo organizacijų taryba „Apskritas stalas“ vasario 9 d. viešbučio „Europa Royale Marijampolė“ konferencijų salėje suorganizavo konferenciją „Jaunimo galimybės Marijampolėje“. Jaunimo organizacijų atstovai šiuo renginiu siekė išvystyti dialogą tarp jaunimo ir Marijampolės savivaldybės administracijos darbuotojų apie tai, ar gali jaunimas laikyti save išskirtine socialine grupe, ar užtenka saviraiškos būdų ir galimybių gimtame mieste, neišskiriant ir politikos „vandenų“. Susitikime su aktyviausiais savivaldybės jaunimo organizacijų atstovais dalyvavo Savivaldybės administracijos vadovas Valdas Tumelis. Pranešimą apie jaunimą, kaip išskirtinę mūsų visuomenės socialinę grupę, padarė Marijampolės klubo Rotaract prezidentas Andrius Jasinskis. Apie jaunimo politiką ir jaunimo atstovavimą pranešimą susirinkusiems pristatė tarybos „Apskritas stalas“ pirmininkas Marius Čeponas. Apie jaunų žmonių saviraiškos būdus ir galimybes, pristatydama atliktų tyrimų rezultatus, kalbėjo Marijampolės savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė Loreta Rutkauskienė.

Vėliau jaunimo atstovai su administracijos darbuotojais dirbo pasiskirstę trijose grupėse pagal pasirinktas temas. Jaunimo saviraiškos grupė gvildeno savanorystės galimybes ir praktinius saviraiškos aspektus. Šią grupę pasirinko Savivaldybės Socialinių reikalų departamento, Kultūros skyriaus atstovės ir jaunimo reikalų koordinatorė L. Rutkauskienė. Grupės nariai iškėlė mintį, kad savanoriškai veiklai plėtotis Lietuvoje dar trūksta ne tik vidinės motyvacijos, bet ją stabdo ir aukšti kvalifikaciniai reikalavimai. Pasak savivaldybės gydytojos Odetos Aleksienės, jaunuoliai sunkiai priimami dirbti savanoriais ligoninėje, nes neturi reikiamos kvalifikacijos. Panašios priežastys nulemia, kad jaunuoliai neturi kur pasitikrinti savo gebėjimų ir pasirenka netinkamą specialybę ar profesiją. Socialinėje sferoje, anot Socialinių reikalų departamento direktorė Daivos Pankauskienės, studentai gerai integruojasi praktikų metu. Savanorystė teikia šansą gerai užsirekomenduoti būsimam darbdaviui. Buvo pateiktas ir kitas kauniečių pavyzdys, kai savanoris veltui vedė anglų kalbos kursus, norėdamas patobulinti savo įgūdžius. Būna abipusė nauda, deja, tokių savanorių pasitaiko retai. Grupė palietė ir neįgalių jaunų žmonių šansus išreikšti save.

Politikų grupė kritikavo susiklosčiusią situaciją, kad jaunas žmogus turi tapti kurios nors politinės organizacijos nariu, kad galėtų viešai politikuoti. Neformaliam jaunimui veiklai iki šiol sunku gauti finansavimą. Jų teigimu, išeitis būtų atviras jaunimo centras. Anot M. Čepono, Europos programose pirmumas teikiamas pavienėms idėjoms, jų rėmimui.

Apie jaunimo verslumą ir jo skatinimą nagrinėjo trečioji grupė. Jos nariai teigė, kad jaunimą dažnai stabdo net ne pinigų, bet originalių idėjų stoka. Pasak Rotaract prezidento A. Jasinskio, kartais nereikia pabijoti paprieštarauti tėvams, mokytojams ir drąsiau rinktis kelią patiems. Marijampolės savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė Lina Laukaitienė kėlė klausimą, kaip pritraukti į veiklą neaktyviuosius, kokios priežastys juos atbaido nuo kad ir smulkių galimybių uždirbti, pasireikšti. Dažnai dalyvavimą prasmingoje veikloje riboja žalingi įpročiai, išsivystęs fizinis ir psichologinis pasyvumas. Dar vyrauja klaidingas požiūris, kad jauni – tai „nepatyrę, neatsakingi“. Vakaruose, JAV jaunimas lengvai įtraukiamas į darbinę veiklą – pas juos tai jau tradicija. Moksleivių kūrybos centro vadovė Nijolė Pileckienė išsakė idėją steigti bent vasaros metu „lengvas“ darbo vietas jauniems žmonėms (kad ir suoliukus dažyti), o ne leisti milijonus vasaros poilsiui. Taip būtų ugdomas verslumo jausmas. Jaunimo atstovų teigimu, dažnai ir patys mokytojai ar dėstytojai neturi praktinių verslo įgūdžių, todėl užgesina jaunuolių norą imtis verslo. 
           
           

Aurelija Baniulaitienė
Viešųjų ryšių tarnybos vedėja

           
Autorės nuotraukos iš konferencijos