Apibrėžtas ir neapibrėžtas skaičius

Lietuvių kalboje yra senas, siekiantis dar indoeuropiečių prokalbę (A. Piročkinas, Jono Jablonskio kalbos taisymai, K., 1986, P.165), reiškinys, kai apibrėžtą skaičių reiškia vardininkas ir galininkas, o kilmininku pasakome nekonkretų skaičių. Jablonskis labai norėjo išlaikyti šią ypatybę ir visur, kur tik priėjo, taisė: kilo nesutarimai (taiso kilo nesutarimų), pinigai bus (taiso pinigų bus), yra viltis (taiso yra vilties). Tačiau iš J. Jablonskio taisymų matyti, kad sunku nustatyti tą ribą, kur yra apibrėžtas, o kur neapibrėžtas skaičius. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos patvirtintame Didžiųjų kalbos klaidų sąraše įrašyta didžioji klaida – vardininko negalima vartoti su veiksmažodžiais: rasti (atsiranda išbėrimų), būti (yra problemų), daugėti (daugėja nusikaltimų), įvykti (įvyksta pokyčiai), kilti (kyla nesusipratimų), mažėti (mažėti išlaidų) pasitaikyti (pasitaiko nesusipratimų).