Kaip teisingai kreiptis rašant?

Sakoma: kaip šauksi, taip atsilieps. Tačiau, kaip šaukti, kaip kreiptis, kad ne tik atsilieptų, bet ir kreipinys taisyklingas būtų?

Kaip kreipsimės: žente ar žentai, Jone ar Jonai?

Kreipiamės mes šauksmininko linksniu ir paprastai problemų mums nekyla. Na, nebent rašydami kreipinį, vietoj ilgosios y nosinę į parašome. Tačiau vis dėlto kartais suabejojame, kaip sakyti: žente ar žentai, Jone ar Jonai. Kodėl abejojame? Kas paskatina abejoti?

Kai vienaskaitos vardininkas turi galūnę -as, šauksmininkas turi galūnę -e, pvz.: gandras – gandre (Skrisk, gandre!), vaikas – vaike (Eik, vaike!), vyras – vyre (Keliauk, vyre!), žąsinas – žąsine (Nesižnaibyk, žąsine!). Tačiau yra išimtis. Tikriniai daiktavardžiai su galūne -as (Arūnas, Jonas, Kazimieras, Petras) šauksmininko linksnyje turi ne galūnę -e, o galūnę -ai: Arūnai, Jonai, Kazimierai, Petrai. Dėl šių daiktavardžių įtakos dažnai girdime sakant tėvai, žentai, žąsinai (bendrinių daiktavardžių šauksmininką pasakome su tikrinių daiktavardžių galūnėmis), o retkarčiais pasakoma ir Jone, Kazimiere. Toks vartojimas yra netaisyklingas.

Mažybinių tikrinių daiktavardžių su galūne -as šauksmininkas dažniausiai sakomas visai be galūnės: Arūnuk, Jonuk (Joniuk), Kazimieruk, Petruk (Petriuk). Vartojamas ir šių daiktavardžių šauksmininkas su galūne (Arūnukai, Jonukai, Kazimierukai, Petrukai arba Petriukai), bet dažniausiai kasdieninio buitinio stiliaus, šnekamojoje kalboje, kitų stilių tekstuose geriau nevartoti.

Kas atvyks pas mus: Daukšos ar Daukšai, Skripkos ar Skripkai?

Į klausimą, kas atvyks, atsakyti nesunku – ką kvietėme, tie ir atvyks. Tačiau ne vienas rašydamas kvietimą susimąsto, kaip kreiptis, jei pavardė baigiasi galūne -a., pvz.: Daukša, Bernota, Maldeika, Mažeika, Skripka.

Jei kviečiame šeimą (tik sutuoktinių porą arba sutuoktinių porą su vaikais), kreipsimės pavarde su galūne -ai: Daukšai, Bernotai, Maldeikai, Mažeikai, Skripkai. Tai yra kuopinė daugiskaita, pavardes kirčiuojame galūnėje (paryškinta).

Kai kuriose tarmėse pavardes su galūne -a turintys šeimos (giminės) vyrai (tik vyrai!) įvardijami su galūne -os: Daukšos, Bernotos, Maldeikos, Mažeikos, Skripkos. Šiuo atveju pavardė kirčiuojama ne galūnėje, o kamiene (paryškinta).

Taigi, kas atvyks pas mus? Jei kviesdami kreipėmės „Gerbiamieji Daukšos“, „Mielieji Skripkos“, sulauksime svečių – atvyks visi abiejų giminių vyrai. O jei kviesdami parašėme „Gerbiamieji Daukšai“, „Mielieji Skripkai“, kartu su vyrais atvyks ir moterys. Tinkamai pakvietus, teliks sukurti gerą nuotaiką, sugalvoti įdomių veiklų ir temų pokalbiams ir atsiliepimai bus puikūs.

Kalbos tvarkytoja Zina Eklerienė