Prasidėjo bobų vasara

Jei vadovausimės senolių kalendoriumi, praėjusį šeštadienį prasidėjo bobų vasara. Nuo seno Lietuvoje  rugsėjo 21 diena laikyta bobų vasaros pradžia ir tęsdavosi iki Dagos (Dagotuvės, rugsėjo 29 d., – ūkio darbų pabaiga, surinkto derliaus ir jau sudygusių javų šventė). 

Kartais giedras ir šiltas bobų vasaros laikotarpis dar pavadinamas ir kitaip. Tikriausiai todėl, kad lankydamiesi kitose šalyse ir išgirdę mums įdomų pavadinimą mes jį įsimename ir, galbūt išsiskirt iš tautiečių minios norėdami, pradedame vartoti. O vadinamas šiltasis rudens tarpsnis įvairiai: indėnų vasara (Anglijoje, Šiaurės Amerikoje), Martino vasara (Italijoje, Prancūzijoje, Portugalijoje), čigonų vasara (Bulgarijoje ir Serbijoje), voratinklių vasara (Čekijoje). Taip kaip mes, lietuviai, šiltas rudens dienas bobų vasara vadina rytų slavai ir vokiečiai, o mūsų kaimynai latviai džiaugiasi atvasara, t.y. sugrįžusia vasara.

Kodėl bobų vasara? Vienas populiariausių aiškinimų – tai paskutinės dienos, kai senolės gali pasėdėti saulėkaitoje ir pasišildyti. Tačiau kai kurie filologai ir tautosakininkai, etninės kultūros tyrėjai sako, kad pavadinimas bobų vasara susijęs visai ne su bobomis (senyvomis moterimis), o su „bobais“ – taip buvo vadinami didieji vorai, miškuose ir pievose mezgantys savo tinklus.

Galbūt pavadinimą bobos lėmė, galbūt bobai, aišku viena – pas mus prasidėjo ne čigonų, indėnų, o bobų vasara. Taip nuo seno įprasta, taip kalbininkai rekomenduoja. Tik nepamirškim: bobų vasara rašome  ne didžiąja raide (plg. auksinis ruduo) ir  be kabučių.

Zina Eklerienė
Savivaldybės kalbos tvarkytoja