Talpa–talpykla, talpinti–tilpti

Šių žodžių reikšmė – padaryti, kad tilptų, užtektų vietos. Tokia reikšme šiuos žodžius vartoja visų tarmių atstovai, pateikti tik du  pavyzdžiai, kurių reikšmės netinkamai vartosenai įtakos turėjo slavų kalbos, t. y. Įsidomės skaitymuose, pradės naudoties įtalpintais persegėjimais (Žemaitės raštai); Kitos dainos arba suvisu atmestos buvo, arba šiame tiktai dainų surinkime nėra talpintos (Žemaičių dainos apie 1893m.). Štai iš kur paplito tas nelemtas žodžio vartojimas, iš žemaičių. Nebūkit užsispyrę kaip žemaičiai, nevartokite žodžio talpinti/patalpinti įrašymo, išspausdinimo, uždarymo, apgyvendinimo ar pan. reikšmėmis.

J. Jablonskis dar 1893 m. aiškino talpa ir įtalpa reikšmes. Taigi daiktavardžių reikšmės taisymai buvo visai pagrįsti ir tebėra aktualūs mūsų dienų kalbos kultūrai. J. Šukys, L. Murinienė ir kiti kalbininkai sako, kad pasakymas: Informacija patalpinta interneto svetainėje netaisyklingas. Kol kas internete vieta neribojama, todėl apie talpinimą jame negali būti nė kalbos.  Didžiųjų kalbos klaidų sąrašo 1.4.101. eilutėje įrašyta: talpinti nevartojamas reikšme „dėti, spausdinti“ (pvz., laikraštyje). Taisome: reklama kataloge ne talpinama, bet spausdinama arba dedama; programa  bus ne patalpinta, bet paskelbta, skelbiama internete;  Nuotraukas reikėtų ne patalpinti įmonės tinklalapyje, bet įdėti į įmonės tinklalapį; savivaldybės strateginis planas yra ne patalpintas svetainėje, bet paskelbtas, skelbiamas svetainėje, įdėtas į svetainę ne talpinti, patalpinti skelbimą į laikraštį, bet dėti, įdėti skelbimą į laikraštį; spausdinti, išspausdinti skelbimą laikraštyje.

Kaip būtų malonu, kad perskaitę J. Jablonskio ir kitų mokslininkų patarimą žmonės imtų ir nedarytų tokių klaidų. Pasvajoki...