Veda pamoką ar praveda pamoką

Pasakymas vesti pamoką kalbininkų vertinamas nevienodai.
Kalbininkė A. Paulauskienė šį pasakymą vertina kaip verstinį ir neteiktiną. Siūlomi variantai – atlikti pamoką, vadovauti pamokai – vartosenoje ypač reti ir niekaip neprigyjantys.  Kalbininkės N. Sližienės nuomone, pasakymas vesti pamoką (kaip ir vesti seminarą, pratybas, susirinkimą, konsultacijas) gali būti vartojamas.

Ką manė J. Jablonskis apie žodžio vesti vartojimą? J.Jablonskis netaisyklingąjį vesti pradėjo taisyti dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą. 1914 m. tvarkydamas straipsnį vieną sakinį taisė (Susirinkimą vedė (taisė Susirinkimo tvarkdariai dirbo) labai energingai), o kitame sakinyje žodį vesti paliko (Privalome vesti statistiką). Tikriausiai suprato, kad pats žodis vesti ne visose pozicijose taisytinas. Primygtinai 1930 m. prieš pat mirtį pateikė visą pluoštą taisytinų šio žodžio pavyzdžių: Veda gerą gyvenimo būdą (taiso gerai gyvena); Bus vedamos derybos (taiso eis derybos, derėsis); Teisme veda mano reikalus (taiso Teisme gina, rūpinasi mano reikalais).  

Kategoriškai taisė priešdėlėtus vesti žodžius: įvestas (taiso įsteigtas, įtaisytas) pašto skyrius; atvesti derybas prie galo ( taiso sėkmingai baigti derybas); užvedė bylą (taiso pradėjo bylą, iškėlė bylą).

Kalbos praktikos patarimuose /Sudarė Aldonas Pupkis, V. 1985/ siūlo vartoti žodį vesti kalbant apie bylas, derybas, konsultacijas, nes jie turi oficialumo, iškilmingumo ir kanceliarinei kalbai būdingų atspalvių, tačiau žodžio vesti priešdėliniai veiksmažodžiai (pravesti, užvesti) su žodžiais byla, derybos, pamokos ir šiandien bendrinei kalbai neįprasti, taigi ir nevartotini. Atliktam, įvykusiam veiksmui nusakyti tinka ir pasakymas pravedė pamoką, seminarą.

Junginiai su veiksmažodžiu vesti reikšmėmis „atlikti, tvarkyti, vadovauti“ lietuvių kalboje gali būti vartojami, tik daugeliu atvejų juos galima keisti sklandesniais pasakymais, neretai – vienu žodžiu (veiksmažodžiu), plg.: vesti posėdį (geriau pirmininkauti). Tačiau vesti seminarą pakeitus rengti seminarą, pasikeičia pasakymo reikšmė. Išties geriausia būtų vartoti - skaityti paskaitą.

Į Didžiųjų kalbos klaidų sąrašą įrašyti šie veiksmažodžiai: pravesti nevartotinas reikšmėmis: 1. „nutiesti, įvesti“, pvz.: Laidai neturi būti pravedami (taisoma tiesiami) paviršiuje; 2. „išvesti, nubrėžti“, pvz.: Pravesti (taisoma: Išvesti, Nubrėžti) liniją..

Jei kalbininkai neprieina bendros nuomonės, tai, mano nuomone, nebūkime ir mes kategoriški, geriau galvokime, ką norime pasakyti, nepameskime žodžių reikšmių, tai ir klaidų darysime mažiau.

Kalbininkė
Marija Žvinakevičienė