Vienas – tai vienas, du – tai daug
Dievaži, ką čia švarkščiu – nei vienas nei du. Lietuvių tarmėse dar gyva dviskaita. Gal ištraukim dviskaitą į aktyvųjį vartojimą, tik ar lengviau bus mums, nemokytiniems: du tūkstantu vienuoliktu metu. Du ratu pagiry stovi (ausys), du vienu (dviese), nei du nei vienas (niekų kalba), du tuščiu, vieną nepilną (nieko neduoti, neužmokėti). Nuo vieno jaučio dvi skūri nelupa. Su girtu dvi kalbi, su durnu du turgu. Du grybu per riebu. Dar ir gražesnių pasakymų galite rasti Didžiajame lietuvių kalbos žodyne (www.lkz.lt). Bet istoriją palikim istorijai, kai reikės vaizdumo – prisiminkite, pasinaudokime.
Kadangi metus klaidingai sako oficialūs asmenys oficialioje aplinkoje, jie turi kalbėti bendrine kalba. Negalima sakyti du raštas, du kraštas, bus tikras marazmas. Vaikus geriausia mokyti skaičiuoti pinigus. Gal šis metodas tiktų ir suaugusiems, juk pinigas kišenę šildo.
Juk nesakom, kad uždirbu du tūkstantis litų, sukombinuoju penkis tūkstantis, nuslepiu mokesčių tris tūkstantis, sakom du tūkstančius, tris tūkstančius, penkis tūkstančius. Tai ir metus sakykime analogiškai: du tūkstančiai vienuolikti metai.
Mokytis niekada nevėlu, gal po penkiasdešimties metų įveiksime ir šią kliūtį.
Kalbininkė Marija Žvinakevičienė
Komentarai
{{msg}}