Teisės aktų nuostatos dėl valstybinės kalbos vartojimo

Lietuvos Respublikos Konstitucija
1992 m. spalio 25 d.
14 straipsnis. Valstybinė kalba – lietuvių kalba.

Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymas
https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.0B0253BB424C/TAIS_170492
Šis įstatymas nustato valstybinės kalbos vartojimą viešajame Lietuvos Respublikos gyvenime, valstybinės kalbos apsaugą, kontrolę ir atsakomybę už Valstybinės kalbos įstatymo pažeidimus.

Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas
https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.280580

34 straipsnis. Kalba, kuria rengiama ir platinama viešoji informacija

1. Viešoji informacija rengiama ir platinama valstybine ar kita kalba laikantis šio ir Valstybinės kalbos įstatymo bei Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų. Platinama informacija turi būti prieinama neįgaliesiems.
2. Radijo ir televizijos programos, transliuojamos ne lietuvių kalba, turi būti verčiamos į lietuvių kalbą arba rodomos su lietuviškais subtitrais, išskyrus mokomąsias, progines, specialiąsias, muzikines ir retransliuojamas užsienio valstybių radijo ir televizijos programas ar laidas, taip pat transliuotojo sukurtas laidas, skirtas Lietuvos tautinėms mažumoms. Komisija, atsižvelgdama į tautinių mažumų, gyvenančių transliuojamų programų aprėpties zonoje, poreikius, gali licencijos sąlygose nustatyti, kokią transliuojamų ir (ar) retransliuojamų programų ar laidų dalį turi sudaryti programos ar laidos tautinių mažumų kalbomis.

Lietuvos Respublikos reklamos įstatymas
https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.106104/inVPKhmjre

4 straipsnis. Reikalavimai reklamai
1. Rašytiniam ir garsiniam reklamos tekstui taikomi Valstybinės kalbos įstatymo nustatyti reikalavimai.

Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymas
https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.58146A37675A

4 straipsnis. Etninės kultūros valstybinės globos uždaviniai 
8) ugdyti kalbos etninį savitumą, užtikrinti tarmių ir etninių vietovardžių išlikimą.

Lietuvos Respublikos antspaudų ir spaudų apyvartos kontrolės įstatymas
https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.D16A5CA14164

9 straipsnis. Antspaudų ir spaudų rekvizitų reikalavimai
2. Antspaudų ir spaudų rekvizitai turi atitikti įstatymų, Vyriausybės nutarimų, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų, kitų teisės aktų bei lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos taisyklių reikalavimus.

Valstybinės kalbos mokėjimo kategorijos
https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.224296/zHTMiDvCGA

Šiame dokumente nustatyta valstybinės kalbos mokėjimo kategorijos, reikalavimai asmenims, siekiantiems įgyti valstybinės kalbos mokėjimo kategorijas ir šių kategorijų taikymas.
Egzaminų tvarkaraštis skelbiamas Nacionalinio egzaminų centro interneto svetainėje (www.nec.lt).

Dėl viešosios informacijos ne valstybine kalba pateikimo
https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.437442

Lietuvos higienos normos HN 119:2002
https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.C136AD7D0E61

9. Ženklinimo informacija turi būti pateikta valstybine kalba. Papildomai ženklinimo informacija gali būti pateikta ir užsienio kalba (kalbomis). Valstybine kalba pateikiama informacija privalo atitikti gamintojo (originalo kalba) pateiktą informaciją.

15.4. Nei prekės ženklas, nei registruotasis produkto pavadinimas, nei išgalvotas pavadinimas negali būti vartojami vietoj parduodamo maisto produkto pavadinimo.

Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymas
https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.0B0FDEFFCD5C

5 straipsnis. Informacijos apie prekes ir paslaugas pateikimas

1. Gamintojas, pardavėjas, paslaugos teikėjas vartotojams privalo valstybine kalba suteikti Civiliniame kodekse ir kituose teisės aktuose nustatytą informaciją ir teisės aktų nustatyta tvarka ženklinti prekes.

2. Valstybinė kalba privaloma visuose vartotojams skirtuose viešuosiuose išoriniuose ir vidiniuose prekybos ir paslaugų teikimo vietų užrašuose, įskaitant prekybos ir paslaugų teikimo vietų pavadinimus.

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas
http://www.wipo.int/edocs/lexdocs/laws/lt/lt/lt073lt.pdf

Antroji knyga. Asmenys

II dalis. Juridiniai asmenys

2.40 straipsnis. Juridinio asmens pavadinimo sudarymas

1. Juridinio asmens pavadinimas yra sudaromas iš žodžių ar žodžių junginių, vartojamų perkeltine reikšme arba turinčių tiesioginę reikšmę.

2. Juridinio asmens pavadinimas turi būti sudarytas laikantis lietuvių bendrinės kalbos normų ir negali būti sudarytas tik iš tiesioginę veiklos daiktų ar paslaugų rūšį nurodančio bendrinio žodžio (žodžių) arba tik iš vietovardžio, arba tik iš kitokio žodžio, neturinčio skiriamojo požymio.

3. Juridinio asmens pavadinimas gali būti sudarytas iš raidžių, kurios negali būti suprantamos kaip žodžiai, ir skaitmenų arba jų derinių tik tada, jeigu toks pavadinimas yra nusistovėjęs visuomenėje. Juridinio asmens, susijusio su užsienio juridiniu asmeniu ar kita organizacija, pavadinimas gali būti sudaromas taip, kad jis būtų tapatus ar panašus į užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos pavadinimą, jei yra šių sutikimas naudoti pavadinimą.

Juridinių asmenų registras http://www.registrucentras.lt/jar/
https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.221119?jfwid=-ol1rvr7j1

Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymas
https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.B494EC0B78B0/pwVXZxnltZ

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Prekių ženklas (toliau – ženklas) – bet koks žymuo, kurio paskirtis – atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų ir kurį galima pavaizduoti grafiškai. Šiame įstatyme prekių ženklui prilyginamas ir ženklas, skirtas paslaugoms žymėti.

5 straipsnis. Žymenys, galintys sudaryti ženklą

Ženklai, kuriems taikoma šio įstatymo nustatyta teisinė apsauga, gali būti sudaryti iš bet kokių žymenų, kuriuos galima pavaizduoti grafiškai, pavyzdžiui:

1) žodžių, asmenų pavardžių, vardų, meninių pseudonimų, juridinių asmenų pavadinimų, šūkių;
2) raidžių, skaitmenų;
3) piešinių, emblemų;
4) erdvinių formų (gaminių išorinio vaizdo, jų pakuotės ar talpyklos);
5) spalvos ar spalvų derinio, jų kompozicijos;
6) bet kokio šio straipsnio 1–5 punktuose nurodytų žymenų derinio.