Aktualu darbdaviams ir dirbantiems savarankiškai: dėl subsidijų ir išmokų kreiptis nuo balandžio 5 dienos

Darbdaviai, karantino metu paskelbę prastovas, bet jos metu išlaikantys darbo vietas, dėl subsidijų darbo užmokesčiui ir dirbantys savarankiškai, kurie iki ekstremalios situacijos paskelbimo mokėjo socialinio draudimo įmokas ne trumpiau nei tris mėnesius per pastaruosius metus, dėl valstybės pagalbos į Užimtumo tarnybą gali kreiptis nuo balandžio 5 dienos.

„Nors Seimas priėmė ne visus įstatymus, niekas nesikeičia. Kaip ir anksčiau, dėl subsidijų ir išmokų į Užimtumo tarnybą raginame kreiptis nuo balandžio 5 dienos. Darysime viską, kad pinigai žmones pasiektų dar iki Velykų“, – teigia Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Visiems savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie nedirba pagal darbo sutartį ir neturi darbo santykiams prilygintų teisinių santykių, bus mokama fiksuota 257 eurų dydžio išmoka per mėnesį.

Išmoka priklausys visiems, dirbantiems savarankiškai, kurie:

• iki kreipimosi dienos faktiškai vykdė veiklą;
• yra sumokėję privalomas socialinio draudimo įmokas bent už 3 mėn. per pastaruosius metus ir neturi jokių įsiskolinimų „Sodrai“;
• nedirba pagal darbo sutartį ir neturi darbo santykiams prilygintų teisnių santykių.

Fiksuoto dydžio išmoka priklausys ir tiems savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie socialinio draudimo įmokas susimoka kartą per metus deklaruodami pajamas, nes jie yra sumokėję visas įmokas, kurias tuo metu faktiškai reikėjo sumokėti, o privalomojo sveikatos draudimo įmokos mokamos kas mėnesį – už einamąjį mėnesį.

Išmoka pasinaudoti galės ir nuo socialinio draudimo įmokų atleisti asmenys: pensininkai, neįgalieji, pirmą kartą pradėję veiklą.

Būtina žinoti, kad savarankiškai dirbantys asmenys – tai individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrijų, tikrųjų ūkinių bendrijų ir komanditinių ūkinių bendrijų tikrieji nariai, asmenys, kurie verčiasi individualia veikla (įskaitant verslo liudijimus), ūkininkai ir jų partneriai, kurių ūkis lygus 4 EDV ar didesnis, šeimynų dalyviai, asmenys, gaunantys pajamas pagal autorines sutartis ar pajamas iš sporto bei atlikėjo veiklos.

Darbdaviams patiriamos išlaidos bus kompensuojamos išUžimtumo tarnybosskiriant darbdaviui subsidiją.

Paskelbus ekstremalią situaciją arba karantiną, ne visais atvejais įmanoma dirbti nuotoliniu būdu, todėl sudėtingais atvejais darbdaviai gali skelbti prastovą arba dalinę prastovą, o valstybė yra pasirengusi prisidėti prie darbo užmokesčio mokėjimo darbuotojams.

Numatomos mokėti subsidijos:

• 70 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 910,5 eurų bruto, t.y. ne daugiau kaip 1,5 minimaliosios mėnesinės algos.
• 90 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai bruto, t.y. ne daugiau kaip 1 minimalioji mėnesinės alga.
• Remiantis Seimo priimtomis Darbo kodekso pataisomis, prastova gali būti skelbiama, kai Vyriausybė nustato ekstremaliąją situaciją ir karantiną bei darbdavys dėl to negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, nes nėra galimybių dirbti nuotoliniu būdu arba darbuotojas nesutinka dirbti kito pasiūlyto darbo.
• Kai per ekstremalią situaciją ir karantiną paskelbiama prastova, darbuotojas nevyksta į darbą ir jam mokamas ne mažesnis kaip minimalus darbo užmokestis, jei darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma. Minimali alga šiuo metu siekia 607 eurus „ant popieriaus“ arba 437 eurus „į rankas“.
• Darbdaviai, paskelbę prastovas, turės apie tai pranešti Valstybinei darbo inspekcijai (VDI). Tą padaryti turės per tris darbo dienas nuo Darbo kodekso pataisų įsigaliojimo. Jos įsigalios pasirašius Prezidentui.
• Jeigu darbdavys prastovą paskelbs jau po to, kai Darbo kodekso pataisos bus įsigaliojusios, apie tai VDI turės pranešti per vieną darbo dieną.

Parengta pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informaciją
Marijampolės savivaldybės administracijos
Komunikacijos skyrius