Atsakingas požiūris į taisyklingos kalbos vartojimą įstaigų interneto svetainėse

Sakoma, kad daugiausiai kalbos klaidų pasitaiko interneto socialinių puslapių, svetainių tekstuose ir tekstų komentaruose. Tikrai taip. O kodėl taip yra, galbūt lemia skubėjimas, galbūt tai, kad internete pateikiamų tekstų autoriai dažnai slepiasi po įvairiais pseudonimais, neįvardindami savo tikrosios asmenybės, ir todėl jiems nesvarbu, kad bus laikomi mažaraščiais, galbūt tekstų autoriai ir komentatoriai specialiai rašo su klaidomis, protestuodami prieš laisvės mintis reikšti kaip nori suvaržymą. Visiems tinkamą atsakymą sunku, o gal ir neįmanoma rasti.

Įstaigų ir įmonių interneto svetainių tekstai turėtų būti rašomi taisyklingai, kaip to reikalauja Valstybinės kalbos įstatymas. Kalbos vartojimo taisyklingumo aspektu 2019 metų II pusmetyje tikrintos Marijampolės Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos, Kraštotyros muziejaus, Dramos teatro, Marijampolės sporto mokyklos (baseino), Žaidimų sporto mokyklos, Sporto centro „Sūduva“, Sveikatingumo centro „Sveikatos banga“, Marijampolės socialinės pagalbos centro, VšĮ Marijampolės ligoninė ir VšĮ Marijampolės greitosios medicinos pagalbos stotis interneto svetainės. Žiūrėta, kaip, pristatant įstaigas, paslaugas, kviečiant lankytojus, pateikiant pagrindinę informaciją ir naujienas, laikomasi valstybinės kalbos vartojimo normų. Klaidų neišvengta nė vienos svetainės tekstuose, tačiau džiugu, kad jų nedaug.

Dažniausiai suklysta rašant brūkšnį. Brūkšnys gali būti ne tik skyrybos, bet ir rašybos ženklas, kurį vartojame nurodydami intervalą, t. y. laiką, kiekį, atstumą nuo–iki (tarp skaičių ar žodžių rašomas brūkšnys, nepaliekant tarpelių nei prieš jį, nei po jo). Kartais vietoj tokio brūkšnio parašomas brūkšnelis arba skyrybos ženklas brūkšnys, pavyzdžiui: 2003 – 2004 (= 2003–2004); 1983-1984 m. (= 1983–1984 m.); I-V nuo 14⁰⁰–21⁰⁰ (= I–V nuo 14⁰⁰–21⁰⁰ val.); žiemos-pavasario (= žiemos–pavasario) ciklas; 2016-09-22 -- 2019-06-21 (= 2016-09-22–2019-06-21).

Rašybos ženklas brūkšnelis (be tarpelių prieš jį ir po jo) rašomas tarp lygiaverčių sąvokų: pavardžių (Iksaitė-Ygrekienė), pavardės ir slapyvardžio (V. Mykolaitis-Putinas), lopšelis-darželis ir kt.

Privalu įsidėmėti, kad rašant skaičius galūnės pridedamos tik prie arabiškų skaičių (1-asis, 3-ias), o prie romėniškų skaičių pridėtos galūnės jau klaida (IV-os (= IV) vidurinės mokyklos“).

Tokios rašybos klaidos, kaip bendrinio žodžio rašymas didžiąja raide („dispanserizuotas Konsultacinėje Poliklinikoje (= poliklinikoje)“ ar -ei rašymas naudininko linksnio galūnėje, kai vienaskaitos vardininko galūnė -ė („sovietiniai (= sovietinei) propagandai, sovietiniai (= sovietinei) okupacijai“), manau, daugiau apsirikimo nei kalbos nemokėjimo klaidos.

Skyrybos klaidų daugėliau kiekiu, bet ne įvairove.

Dažniausia klaida – rašomas dvitaškis, kai nėra vienarūšių dalių išskaičiavimo (nurodant telefono numerį, elektroninio pašto adresą, įstaigos kodą ir pan.). Dvitaškis rašomas tik tuo atveju, kai nurodome daugiau nei vieną telefono numerį ar el. p. adresą., pavyzdžiui:
Tel. (nereikalingas dvitaškis) (8 343) 52 284
Tel.: (reikalingas dvitaškis) (8 343) 52 584, 91 548
El. p. (nereikalingas dvitaškis) iksasygrekaitis@gmail.com
El. p.: (reikalingas dvitaškis) iksasygrekaitis@gmail.com; valdytojas@gmail.com

Dar viena iš dažnesnių skyrybos klaidų, pastebėta beveik visų tikrintų svetainių tekstuose, yra netaisyklingas kabučių rašymas. Lietuviškų kabučių grafinė raiška yra yra apibrėžta norminiame leidinyje „Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba“ (Vilnius, 1992, p.11). Kabutės rašomos taip:„ABC“ (atidaromosios kabutės apačioje – devynetukai, uždaromosios viršuje – šešetukai).

Pasitaikė atvejų, kad kableliu neatskiriamas po pažymimojo žodžio einantis dalyvinis pažyminys („komplektuojami dokumentai (reikia kablelio) išleisti spaudos draudimo laikotarpiu“) šalutinis sakinys nuo pagrindinio („... įrengtos 5 kompiuterizuotos darbo vietos (reikia kablelio) iš kurių 2 yra uždaros“), kai kada kablelis rašomas, kai jo nereikia („... norime padovanoti (...) šventę, (kablelis nereikalingas) bei suteikti (...)“; „2019 metais, (kablelis nereikalingas) viešoji įstaiga...“).

Visų tikrintų įstaigų svetainių tekstuose pasitaikė ir vardažodžių giminės, priesagų, dalyvių ir pusdalyvių, sangrąžinės veiksmažodžio formos vartojimo klaidų:
įvykdė sporto meistrės (= meistro) normatyvą
laisvu stiliumi taip vadinamu (= vadinamuoju) „krauliu“)
(...) pradėjusios moksleiviško (= moksleivių) ugdymo kelią
(...) mokyklos-daugiafuncinio (= daugiafunkcio) centro
2009 m. gimimo (= gimę) berniukai (Įsidėmėti! – 2009 m. gimusios mergaitės)
(...) padarė didelę pažangą mokantis (= mokydamiesi) plaukti
paslaugas organizuotis (= organizuoti) atsižvelgiant į pacientų poreikius (...)
(...) atvykti procedūros ar paslaugos paskyrimui (= kad būtų paskirtos procedūros ar paslaugos) bei apmokėjimo išrašymui (= parengti apmokėjimo dokumentai).

Šios klaidos daugiau vienkartinės, išskyrus tikslo naudininko vartojimą. Valstybinė lietuvių kalbos komisija tikslą reikšti rekomenduojama ne naudininko linksniu, o bendratimi. Tikrintose svetainėse taip klystama nurodant telefono numerį, pvz., „Tel. pasiteiravimui (= pasiteirauti)“.

Pasitaikė ir viena kita žodžių reikšmės, logikos klaida:
į (...) gretas įsijungė (= gretas pagausino, padidino)
taisykles ir savi sekos (= savistabos) principus
tačiau tik dalis iš jų (= tik nedaugelis jų) tapo (...) rinktinių nariais
patalpų kompleksas su dalinai (– iš dalies) išlikusiais senaisiais puošybos elementais
Jame dalyvavo 121 moksleivis iš sekančių (= šių) mokyklų (...)
savalaikę (= nepavėluotą arba laiku suteikiamą), kokybišką (...) pagalbą (...).

Džiugu, kad kai kurių tikrintų įstaigų svetainėse minėtos klaidos jau ištaisytos. Ačiū vadovams ir atsakingiems darbuotojams už operatyvumą, geranoriškumą. Tik nuo mūsų priklauso, ar išsaugosim savo kalbą, kuri ne tik bendravimo priemonė, bet ir tautos identiteto pagrindas, kartų tarpusavio ryšys. Aš noriu tikėti, kad išsaugosim, kad puoselėsim.

Kalbos tvarkytoja Zina Eklerienė