Dar kartą apie atliekų tvarkymo įstatymų pažeidimus

Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras kartu su 2012 metų III ketvirčio mokėjimo pranešimu gyventojams išsiuntinėjo informacinį pranešimą, kad atliekų tvarkymo įstatymų nesilaikantys pažeidėjai bus baudžiami. Šiame pranešime priminėme ir pacitavome mūsų šalies  įstatymus ir regiono savivaldybių tarybų dokumentus, reglamentuojančius, kaip turi būti tvarkomos atliekos.

Tačiau atsirado nemaža dalis pasipiktinusių gyventojų, kuriems Atliekų tvarkymo įstatymo ir savivaldybių „Atliekų tvarkymo taisyklių“  reikalavimai pasirodė esą „nesąmonė“,  jų nuomone įstatymų nuostatos  yra sunkiai įgyvendinamos, o Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro priminimas, kad už įstatymų nesilaikymą galima susilaukti nuobaudų – beveik įžeidimas.

Kai kurie atliekų turėtojai piktinasi, jog pagal galiojančius norminius teisės aktus jie privalo taip išrūšiuoti ar sutvarkyti atliekas, kad į mišrių komunalinių atliekų konteinerius, kurių turinys patenka į sąvartynus, būtų išmetama tik labai nedidelė dalis visų atliekų.

Naujausioje Europos Sąjungos ataskaitoje  kaip valstybės narės tvarko komunalines atliekas atskleista didelių skirtumų tarp Europos šalių.  Lietuva šioje lentelėje tarp 27 Europos šalių su Malta dalijasi 24-25 vietą. Žemiau už mus yra tik Bulgarija ir Graikija. Baltijos šalys, į kurias mes dažnai lygiuojamės, užėmė aukštesnes vietas – Estija yra 18, Latvija – 21 vietoje. Šalys buvo vertinamos pagal 18 kriterijų, už kuriuos gavo balus. Buvo vertinama, kaip šalis yra parengusi atliekų tvarkymo strategijas ir planus,  koks kiekis atliekų jau perdirbamas (kompostuojamas), kiek atliekų sunaudojama energijai gaminti, kiek išmetama (užkasama, sudeginama negaminant energijos), ar veikia sistema „mokėk už tiek, kiek išmeti“, ar atliekos surenkamos, kokia dalis biologiškai skaidžių atliekų vis dar keliauja į sąvartynus, kaip taikomi draudimai ir apribojimai šalinti atliekas į sąvartynus ir pan.

Dėl žemos vietos tarp ES šalių Lietuva nuolat sulaukia raginimo gerinti atliekų tvarkymą savo šalyje. Tai galima padaryti tik įgyvendinant įstatymuose ir kituose norminiuose aktuose numatytas priemones ir lygiuojantis į tas šalis, kuriose atliekos tvarkomos geriausiai.

Čia labai svarbūs teigiami gyventojų įpročiai. Žinome stereotipus,  kaip skrupulingai  rūšiuoja atliekas Vokietijos gyventojai, kiek pastangų tokiems įpročiams susiformuoti įdėjo tos šalies vyriausybė. Ne vienam teko girdėti arba, ten gyvenant, pačiam patirti, kaip Austrijos, Belgijos, Anglijos atliekų tvarkytojai elgiasi su netvarkingai išrūšiuotais atliekų konteineriais: pirmą kartą perspėja, kad nerūšiuojant atliekų daromas pažeidimas, ir tokio konteinerio nepaima, o vėliau skiriamos tokios baudos, kad į konteinerį mesti nerūšiuotas atliekas prapuola noras.

Europos Sąjungos ataskaitoje geriausiai tvarkančiomis atliekas ir yra pripažintos Austrija, Belgija, Danija, Vokietija, Nyderlandai ir Švedija, kuriose veikia visapusiškos atliekų surinkimo sistemos, o į sąvartynus išvežama mažiau nei 5 proc. visų atliekų. Šiose šalyse gerai veikia atliekų perdirbimo sistemos, užtikrinti pakankami apdorojimo įrenginiai ir veiksmingai tvarkomos biologiškai skaidžios atliekos. Lietuvoje šiuo metu 90 proc. atliekų vežama į sąvartynus, o tik 10 proc. perdirbama.

Lietuva turi lygiuotis į tas šalis, iš kurių galime gauti  pažangią  patirtį.  Geriausiai veikia principas „pradėk nuo savęs“. Todėl ir priminėme gyventojams, jog jie privalo laikytis įstatymų ir atliekas tvarkyti taip, kaip to juose reikalaujama.

Tai ką atsakyti atliekų turėtojui, kuris klausia: jei viską išrūšiuosiu, tai ką tuomet mesiu į mišrių komunalinių atliekų konteinerį? Meskime viską, kas lieko po rūšiavimo ir pirminio perdirbimo. Marijampolės apskrityje antrinių žaliavų konteineriai miestuose yra beveik kiekvienoje atliekų surinkimo aikštelėje, jie yra ir beveik visuose kaimuose ar gyvenvietėse. Į juos reikia išmesti surūšiuotą popierių, plastiką, stiklą, metalo atliekas. Tačiau riebaluoti ar kitaip ištepti popieriai perdirbimui netinka, todėl jie turėtų būti metami į mišrių komunalinių atliekų konteinerį. Nešvarius butelius, plastiko tarą  ir stiklainius prieš metant į stiklo ar plastiko konteinerį reikia išplauti. Tačiau tokie, kurių neįmanoma padaryti švaria  žaliava, irgi turėtų keliauti į bendrą konteinerį. Niekur kitur  nėra galimybės išmesti  naudotų sauskelnių, senų drabužių ir avalynės, kol nėra atskiros surinkimo sistemos – virtuvės atliekų.

Tie, kas turi galimybę (gyvena nuosavose valdose) , bioskaidžiąsias atliekas turi  kompostuoti. Norint tai daryti nebūtini nei specialūs įrenginiai, nei didelis išmanymas. Tereikia įruošti specialią kompostavimo dėžę ar iškasti tam tinkamą duobę. Mūsų pasigamintas kompostas „grįš į gamtą“, o išmetamų atliekų kiekis – sumažės perpus – nustatyta, kad 50 proc. visų atliekų sudaro bioskaidžiosios atliekos.  O klausimas, kur dėti kompostuojamas atliekas daugiabučių gyventojams, irgi ne visuomet yra prasmingas. Juk daugiabučio gyventojas balkone žolės nepjauna ar vaisių krituolių nerenka.  Jeigu turi tokių atliekų, vadinasi, turi ir sąlygas jas kompostuoti (pavyzdžiui, savo sodo valdose).

Nemaža dalis gyventojų  prisipažįsta, kad vis dar nieko nežino apie didžiųjų ir specifinių atliekų aikšteles. O į šias visose savivaldybėse jau esančias ir veikiančias aikšteles reikia vežti senas padangas ir senus baldus, statybų laužą, pavojingų ir gamtą teršiančių medžiagų likučius, liuminiscencines lempas, gyvsidabrį.  Pelenus galima kompostuoti, o sudegusių anglių šlaką irgi reikėtų vežti ir perduoti tvarkyti į didžiųjų ir specifinių atliekų aikšteles. Senus vaistus galima atiduoti vaistinėms, kurios privalo juos surinkti. Išnaudotos baterijos surenkamos tose prekybos vietose, kuriose ir parduodamos.

Dar šį mėnesį visose apskrities savivaldybėse pradės veikti kompostavimo aikštelės, į kurias reikia vežti visas kompostuoti tinkamas atliekas.

Neneigsime, kad atliekų tvarkymas reikalauja pastangų ir noro tai daryti. Juk reikia atliekas rūšiuoti, kompostuoti, nunešti ar nuvežti iki specialių konteinerių ar jų surinkimo vietų. Tačiau tik visų mūsų pastangų dėka deramas atliekų tvarkymas taps kasdieniniu įpročiu. Tuomet priminti blogai besitvarkantiems, kad jie gali būti baudžiami, neteks ir atliekų tvarkymo specialistams. O sumažinus į sąvartynus patenkančių atliekų kiekius, sumažės ir mokesčiai už jų tvarkymą.

Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras šiuo metu pradeda įgyvendinti ypač brangiai – 70-80 milijonų litų – kainuosiantį projektą, kurį užbaigus prie regioninio sąvartyno turėtų pradėti veikti atliekų rūšiavimo ir perdirbimo gamykla. Didžioji lėšų dalis vėl bus skiriama iš Europos Sąjungos fondų. Šio projekto būtų nereikėję ir būtų galima sutaupyti daug lėšų, jeigu gyventojai stengtųsi atliekas rūšiuoti jų susidarymo vietoje.

Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo paslaugų kontrolės skyriaus specialistai, nustatę atliekų tvarkymo norminių aktų pažeidimų,  iki šiol atliekų turėtojus tik įspėdavo. Kontrolės patikrinimuose nustačius pažeidimus gyventojai neretai teigia, kad jie esą nežinojo, jog elgiasi netinkamai. Todėl ir buvo nuspręsta pranešime pacituoti reikalavimus, kurie yra įtvirtinti mūsų šalies įstatymuose ir savivaldybių dokumentuose. Manytume, kad atliekų turėtojai, žinodami įstatymų reikalavimus, jų laikysis, ir pažeidimų bus vis mažiau.

Liucija Burbienė,

Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro specialistė ryšiams su visuomene