Gyva Tautkaičių klojimo teatro tradicija

Jau daugelį metų artėjant Žolinės šventei Tautkaičių klojimo teatras „Gegnė“ sukviečia liaudies teatro tradicijų mėgėjus į savo gražiai prižiūrimas, žalias valdas pabūti kartu ir pasisemti klojimo teatro skleidžiamos kaimiškos išminties. Šiemet Žolinės šventė surengta rugpjūčio 12 dieną, sekmadienį. Tiesa, klojimo teatras jau seniai neatlieka savo pirminio vaidmens, kokį turėjo XIX a. pabaigoje, kai buvo priemonė prieš nutautėjimą. Tačiau kasmet šventė Tautkaičiuose patvirtina, kad šio krašto žmonėms brangi ir reikalinga scenos mėgėjų kuriama tradicija.

Šių metų Žolinės šventė pradėta svečių, Vilniaus Bitės Petkevičaitės mokymo centro, muzikiniu spektakliu „Pavasario balsai“ (režisierius Egidijus Mažintas). Jame atgimė poetas kunigas Maironis, visų širdžiai mielos dainos, sukurtos pagal poeto žodžius, senojo Kauno nostalgija. Gausiai susirinkusius šventės dalyvius sveikino klojimo teatro gerbėjas Marijampolės savivaldybės meras Vidmantas Brazys, šiemetę  šventę globoti ėmęsi Seimo nariai Albinas Mitrulevičius ir Juozas Olekas. Vėliau žiūrovus jaukiai priglaudė senasis Tautkaičių klojimas, kuris pasirodė gerokai per ankštas. Tilpusieji į klojimo salę turėjo progą pažiūrėti Liudvinavo laisvalaikio salės mėgėjų teatro spektaklį pagal Kazio Borutos apysaką „Baltaragio malūnas“ (režisierė Vita Gvazdaitienė), Pasvalio klėties teatro parengtą Seirijų Juozo komediją „Cingu Lingu“ (režisierius Gintaras Kutkauskas), Kalvarijos teatro „Titnagas“ sukurtą Stasio Ylos komediją „Aš nenoriu Jurgio“ (režisierius Kęstutis Krasnickas) ir šeimininkų – Tautkaičių klojimo teatro „Gegnė“ - geriausias suvaidintų spektaklių ištraukas (režisierė Ona Miliauskienė). Tie, kurie nematė, kas dėjosi scenoje, galėjo pasidairyti po erdvų kiemą, kur veikė tautodailės, amatininkų mugė.

Žolinių šventę paįvairino Sasnavos muzikinės grupės (vadovė Marija Grybienė) atliekamos dainos ir Marijampolės kultūros centro tautinių šokių kolektyvo „Jotvingis“ (vadovė Alina Kvietkauskienė) šokiai.

Viešųjų ryšių tarnyba

Aurelijos Baniulaitienės nuotrauka