Jaunieji architektai siūlė Marijampolės aikštei beprotiškas idėjas

Paskutinę birželio savaitę vykusio pirmojo architektūros, muzikos ir dailės simpoziumo „Marijampolė, Londonas, Niujorkas: idėjų migracija“ metu keturios jaunųjų architektų komandos iš Kauno, Vilniaus ir Marijampolės siūlė beprotiškas idėjas, kaip padaryti patrauklesnę Marijampolės J. Basanavičiaus aikštę. Architektų plenero „Aikštė žmonėms“ sumanytojas ir kuratorius, gerai žinomas architektas Gintautas Vieversys teigė nekėlęs jauniesiems kolegoms jokių apribojimų, skatino atsiverti kūrybingumui, nesvarbu, kad pasiūlytos idėjos nebus lengvai įgyvendinamos. Visi pradedantys architektai pripažino, kad dabartinė aikštė yra per didelė miestui, nejauki, joje siaučia skersvėjai, nėra tinkamo pavėsio nuo saulės. Būtent įvertindami šias savybes, jie pasiūlė aikštės regeneracijos projektus. Projektai buvo pristatyti liepos 1-ąją, minint Tarptautinę architektų dieną „Arvi“ įmonių grupei priklausančio viešbučio konferencijų salėje. Čia ta proga surengtas baigiamasis tarptautinis architektų ir urbanistikos specialistų simpoziumas „Miestas žmonėms“. Jaunųjų architektų kūrybinius sumanymus aptarinėjo ir vertino svečiai iš Niujorko ir Londono – tarptautinio lygio architektūros, landšafto ir apšvietimo specialistai. Tarptautinį simpoziumą Marijampolės žmonėms padovanojo „Arvi“ įmonių grupė.

Kauno architektų grupė, kurioje darbavosi Eglė ir Rūta Jurevičiūtės bei Gediminas Mačiulis, siūlė dabartinėje aikštėje sukurti miesto agorą – pagal senųjų Atėnų pavyzdį dvasios, politikos, sporto ir menų centrą. Jie laikėsi principo, kad žmones į aikštę pritrauktų aktyvus socialinis gyvenimas – žmogus traukia žmogų. Zonoje arčiau savivaldybės pastato jaunieji kūrėjai siūlo įrengti šiuolaikišką daugiafunkcę terasą su scena, amfiteatru, aktyvaus poilsio ir komercinės-prekybinės veiklos zonomis. Dengtos terasos skaidrią sieną puoštų įspūdingas fontanas – vanduo siena tekėtų vasarą ir žiemą, išradingai pritaikius skysčių chemines savybes. Kauniečiai siūlo daugiau žaliuojančių medžių ir patrauklių vietų prisėsti prie „Pizza Jazz“ restorano.

Keturių vilniečių merginų komanda pasigavo jaunimo naudojamą slengą – Marijampolę vadinti Majamiu ir išplėtojo Miami Beach stilistiką. Ieva Saldauskaitė, Ieva Širokovienė, Julė Bajoriūnaitė ir Ramunė Butvilienė šią idėją išreiškė interpretuodamos, panaudodamos Majamio miesto simbolius, paverčiant juos savitais traukos taškais: kopos, paplūdimio erdvė, aktyvus laisvalaikis, renginiai. Tarp „miesto kopų“ jos išdėstė vandens elementus, laisvalaikio žaidimo, lauko sporto įrangą bei žaidimų aikšteles, kultūrinės veiklos paviljonus, koncertų sceną, apžvalgos aikšteles ir įvairią augmeniją. Visa tai, anot autorių, kurtų žaismingą nuotaiką ir kviestų atsipalaiduoti.

Kaunietės Agnė Zabulytė ir Monika Spūdytė svarbiausiu aikštės akcentu pasirinko esantį paminklą „Tautai ir Kalbai“. Jos išplėtojo pagrindinę mintį – gerbti ir branginti ne tik savo tautiškumą, bet ir bendradarbiauti su kitomis kultūromis. Jos pasiūlė išdažyti aikštės trinkeles ryškiomis spalvomis, „pasiskolintomis“ iš Marijampolės savivaldybės herbo. Tai simbolizuotų tautų geranoriškumą ir bendravimą. Scenos zonoje plyteles siūlytų išdažyti žmogaus pėdų atspaudais su schematinėmis judėjimo kryptimis, mokančiomis įvairių šokio žingsnelių ir žaidimų – juk mokytis niekada nevėlu Fontano idėja – meilė kitam. Po 2 cm fosforo sluoksnio rezervuaras, laikantis fosforo sluoksnio atsargas. Žmonės pripėduotų fosforo pėdų, kurios šviestų tamsoje ir teigtų mintį – visi mes skirtingi, bet kartu ir panašūs. Aikštės viduryje, anot jaunųjų kūrėjų, laikas nuo laiko galėtų veikti lauko kino teatras, žiūrimas iš automobilio (jos įvertino marijampoliečių meilę mašinoms). Tomis dienomis iš mažų šviestuvų aikštės grindinyje būtų sudaromas automobilio siluetas, nurodantis vairuotojui, kur stovėti. Vaizdas būtų nekasdieniškas, teigia jos. Kauniečių duetas siūlo išsaugoti istorinį Varšuvos–Sankt Peterburgo kelią – ant jo ašies išdėstyto įvairių pasaulio šalių restoranus, o po aikšte nusileidus pėsčiųjų ir dviratininkų rampomis įkurti pasaulio virtuves, kuriose galėtų vykti ir kulinarijos edukaciniai renginiai.

Marijampoliečių ketvertukas, į kurį įsijungė Irena Sakalauskaitė, Andrius Byčenkovas, Tomas Eidukevičius ir Tadas Petrauskas, pasiūlė suskirstyti iš naujo aikštę į jaukias ir humaniškas erdves, suteikiant joms paskirtis. Erdvėje tarp Vilkaviškio g. ir Kultūros centro jie siūlo pastatyti modernaus meno ar kitokį daugiafunkcį komercinės paskirties pastatą, kuris simboliškai žymėtų čia kažkada buvusios, bet nugriautos Bartlingo vaistinės tūrį. Sulig keliu planuojama išplėtoti smulkiosios prekybos taškus, kurie taip pat teiktų ir pavėsį. Numatoma kita ir scenos vieta – ji geriausiai tiktų, anot architektų, prie naujojo meno centro. Kitas aikštės plokštumas siūloma skaidyti į mažesnes, kurių kraštinės šlietųsi prie senojo pašto trakto. Architektai siūlo pabrėžti kelią link puikiojo Poezijos parko – tai galėtų būti medžių alėja su įrengtomis suoliukų vejoje salomis. Skvere prie centrinio pašto pastato siūloma formuoti aktyvią zoną vaikams. Tai galėtų būti atsinaujinančia energija maitinamas pramogų traukinukas, kuriuo po miesto centrą galėtų leistis ne tik vaikai, bet ir pagyvenę vietiniai, turistai. Taip pat siūloma pratęsti P. Kriaučiūno gatvę pėsčiųjų taku nuo savivaldybės pastato iki Baseino gatvės. Taip būtų sukurta Poezijos ir Rygiškių Jono parkų apžvalgos pasivaikščiojimų terasa. Jis taip pat galėtų tarnauti ir pramogų traukinukui. Prie šio tako išsirikiuotų kavinių ir galerijos langai bei lauko terasos.

Projektai eksponuojami viešbučio „Mercure Marijampolė“ I a. fojė – skubėkite susipažinti.

Viešųjų ryšių tarnyba

Aurelijos Baniulaitienės nuotraukos