Jubiliejiniai Sasnavos miestelio metai

Nuo vėjų suraukusi kaktą,
Kasdien į tolybes žiūri,
Pačiam Sūduvos vidury,
Prie Kauno ir Varšuvos trakto.

Dar vis iki šiol gyveni
Iš kaimo koplyčios užgimus –
Tvirtai čia suleidai šaknis
Į pasasnio girių degimą.                                                

/Vytenis Grabauskas, 1998/

Istorijos metraščiuose Sasnos kraštas minimas jau XIV a. Istorikas J. Totoraitis, tyrinėjęs kryžiuočių ordino žvalgų pranešimus, nustatė, kad 1384-1402 m. aprašyti 4 iš Insterburgo per Sūduvą ėję kryžiuočių keliai vedė per Šešupę, nuo „kurios dar devynios mylios kelio, kur reikia devynių tiltų per Šešupę, per Sasną“. Kalbininkas K. Būga rašo, kad Sasna ir Sasnava laikytinos prūsiškais vardais ir reiškia „kiškį“. 1775 m. buvo sudaromas Kauno apskrities „dūmų“ sąrašas mokesčiams rinkti. Jame pirmą kartą paminėta Sasnava. Sasnavoje rasta 7 dūmai, t.y., 7 sodybose gyveno tiek pat šeimų. Tad 2015-taisiais Sasnava mini 240 metų jubiliejų.

2015-tuosius metus miestelis pasitiko seniūnijos iniciatyva išleistu šių metų sieniniu kalendoriumi, iliustruotu Sasnavos peizažais ir svarbiausiais įvykiais. Pavasarį asociacija „Sasnava“ kartu su Sasnavos kraštiečių stuba organizavo pirmąsias orientacinio sporto varžybas „Sasna – 2015“, kurios sulaukė didelio būrio dalyvių. Gegužės mėnesį kraštiečio Gedimino Ilgūno atminimo renginyje buvo pristatyta Edmundo Ganusausko monografija apie G. Ilgūną “Išėjęs į žygį“. Sasnavos krašto verslininkai parėmė jubiliejinio leidinio „Sasnava“, kurį parengė Roma Karčiauskienė, leidybą.

Vasara prasidėjo parengiamaisiais darbais svarbiausiai jubiliejinei šventei, vykusiai birželio 20 dieną. Prie seniūnijos pastato kiekvieną ateinantį pasitinka liaudies menininko, medžio drožėjo Artūro Zienkos iš Alytaus sukurta medžio skulptūra. Joje įamžinta Sasnavos įkūrimo metai, Sasnos upės bangelės ir medžio paunksmėje žaidžiantys kiškiai, simbolizuojantys miestelio vardo kilmę, Sasnavos herbas ir medžio viršūnėje tupinti pelėda, ne tik išminties simbolis, bet ir didžiulių girių paukštis. Sasnava irgi kūrėsi iškirtus girių plotus.

Pasitikdami gražų jubiliejų, Sasnavos krašto verslininkai įgyvendino seniai puoselėtą idėją –atnaujinti Sasnavos miestelio ribinį ženklą prie senojo Kauno – Marijampolės kelio. Ženklo projektą parengė architektas Gintautas Vieversys („Laimos ir Ginto projektai“), o atstatymo darbus parėmė UAB „Avansas“ , UAB „Relas“, Z. Ramanausko firma, Danutė ir Petras Matusevičiai, Irina ir Jonas Kurtinaičiai, Rūta ir Virgilijus Paltanavičiai, Vida ir Stasys Daugėlai, Indrė ir Kazimieras Poškai, Mantas ir Giedrė Liaudinskai, Elena ir Valdas Senkai.

Svarbiausias jubiliejaus renginys „Sasnavai-240“ birželio 20 dieną prasidėjo tinklinio ir krepšinio varžybomis. Sasnavos Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčioje buvo aukotos šv. Mišios už Sasnavos krašto žmones, krašto šviesuolius. Po mišių iškilminga eisena „Mano tėviškė“ sasnaviškiai ir svečiai, nešini  Lietuvos, Marijampolės ir Sasnavos vėliavomis, Marijampolės kultūros centro pučiamųjų orkestro ritmu pasuko seniūnijos aikštės link. Nuostabius eisenos atributus – debesis ir saules, medžius ir namus pagal B. Labutytės idėją sukūrė Sasnavos pagrindinės mokyklos ir Lygumų skyriaus mokiniai.

Šventės svečiai atvyko su gražiais sveikinimais ir linkėjimais, su dovanomis. Seimo narys Albinas Mitrulevičius nuoširdžiai džiaugėsi gražėjančiu miesteliu ir jo žmonėmis, o už profesionalų darbą Sasnavos krašto gyventojų sveikatos labui gydytojai Onai Parplėnienei įteikė sveikatos apsaugos ministrės Rimantės Šalaševičiūtės pasirašytą padėkos raštą. Seimo nario, Krašto apsaugos ministro Juozo Oleko padėka įteikta Sasnavos seniūnei Nijolei Smilgienei. Marijampolės meras Vidmantas Brazys padovanojo angelą, kuris, mero žodžiais, padėtų miesteliui sulaukti 250 metų jubiliejaus. Meras įteikė padėkos raštus nusipelnusiems miestelio gyventojams. Lietuvos liaudies buities muziejaus Architektūros skyriaus muziejininkė, menotyrininkė Ina Dringelytė iš Rumšiškių atvežė „giminiškus“ sveikinimus – muziejuje atkurta senoji medinė Sasnavos bažnyčia. Smilgių bendrovės vadovas Romas Vilionis Sasnavai padovanojo aristokratiškąją magnoliją, o visiems sasnaviškiams ir svečiams čia pat, ant laužo, kepamą jautį. Seniūnė, priimdama visų Sasnavos gyventojų vardu įteikiamą duonos kepalą, linkėjo, kad visų duona būtų skalsi, o namai laimingi, kad juose per šventes ir atlaidus šurmuliuotų po pasaulį pasklidę artimieji, lankytų draugai ir svečiai.

Šventės Sasnavoje turi dar vieną ypatingą reginį. Tai Marijampolės aeroklubo, kuris įsikūręs Sasnavos aerodrome, pasirodymai. Įspūdingus šuolius miestelio jubiliejui skyrė penki sporto meistrai parašiutininkai, o iš padangėje pasirodžiusios skraidyklės pabiro saldainiai. Šventėje koncertavo Sasnavos vaikų šokių grupė „Bitė Ritė“, pasakos teatras „Jaunuolynas“. Vokalinė grupė „Sasnava“ savo programoje atliko ir specialiai miestelio jubiliejui sukurtą dainą. Minias žmonių į miestelio šventę sutraukė ugningasis skrabalų virtuozas Regimantas Šilinskas, o sasnaviškių pageidavimu vėl savo nuoširdžiu bendravimu ir jausmingomis dainomis publiką sužavėjo Vytautas Šiškauskas. Dar ilgai sasnaviškiai ir svečiai šėlo vakaronėje, o gęstant vakaro žaroms dangų nutvieskė meninė ugnies ir pirotechnikos programa „Ugningas griausmas“. Skirstydamiesi į namus visi parsinešė lauktuvių: kas nusikaldinęs jubiliejinę monetą ar įsigijęs rankų darbo papuošalų, kas suvenyrų ar gardumynų, o kas gerą nuotaiką ar glėbį įspūdžių. Be abejo, tokia graži šventė nebūtų įvykusi be rėmėjų. Tad nuoširdžiai buvo padėkota visiems, parėmusiems finansiškai, savo darbu, idėjomis, kad ši šventė būtų graži ir saugi. 

Jubiliejinį rudenį, kai aplinkui tokia graži ramybė, Sasnavos laisvalaikio salėje atidaryta moterų ir merginų fotografijų paroda „Čia aš gyvenu“. Rūtos Venskevičienės, Sonatos Dambauskienės, Irmos Kyliokienės ir kitų nuotraukose skambus pareiškimas: čia aš gyvenu – ir man čia gera. Ši paroda  - tai tradicinio renginio „Ruduo ir muzika“, kurį šiemet pagerbė ir koncertą dovanojo maestro Virgilijus Noreika, akcentas.

Jubiliejinių metų baigiamuoju įvykiu taps pagal Sasnavos miestelio organizacijų bendradarbiavimo ryšių stiprinimo projektą kuriamas dokumentinis publicistinis filmas apie Sasnavą, kuriame bus bandoma atsakyti į klausimus, kuo patraukli Sasnava ir kodėl čia gera gyventi.

Naujuoju Via Baltica keliu pro Sasnavą vienas paskui kitą rieda ir rieda automobiliai. Ne vieno keliaujančio žvilgsnis užkliūva už aukšto Sasnavos bažnyčios bokšto, ypač įspūdingai atrodančio naktį. Iš paprastos medkirčio būdos, pergyvenęs marą ir badą, sukilimus ir karus, kelias okupacijas, bažnytkaimis prie Sasnos darbščių  žmonių darbais ir rūpesčiais išaugo į gražų miestelį.

Roma Karčiauskienė

Straipsnis www.suduvis.lt  Sasnavos miesteliui – 240 metų (1775-2015 m.)