Kaip svarbu kiekvienam žinoti apie organų donorystę

Marijampolės administracijos salėje spalio 18 d. buvo paminėta tarptautinė organų donorystės ir transplantacijos diena, kurios tikslas – priminti visuomenei donorystės aktualumą, padėkoti organų donorams. Šia proga organizuota konferencija „Kaip svarbu žinoti kiekvienam!“. Renginį prasmingomis dainomis pradėjo Marijampolės muzikos mokyklos ugdytinių ansamblis „Legato“ (vadovė Loreta Dambauskienė). Konferencijos metu Marijampolės savivaldybės mero Vidmanto Brazio padėkos už nuoširdų apsisprendimą ir kilnų poelgį gelbstint žmogaus gyvybę įteiktos Valdui Daugėlai, Gediminui Jablonskiui, Dalei Račkauskienei, Emilijai Sagatauskienei, Vincui Kriaučiūnui ir Kostui Kynui.

Pradėjusi tradicinį renginį Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Savivaldybės gydytojo tarnybos vedėja Odeta Aleksienė priminė, kad Nacionalinio transplantacijos biuro 2012 m. rugpjūčio 31 d. duomenimis, Lietuvoje inksto transplantacijos eilėje laukė 213 žmonių, kasos ir inksto komplekso - 23, širdies - 22, plaučių - 4, širdies ir plaučių komplekso - 4, kepenų - 52, ragenos - 168. Marijampolės savivaldybėje šiuo metu yra 53 dializuojami ligoniai, iš kurių 7 asmenys laukia inksto donoro. Savivaldybėje sėkmingai transplantuoti inkstai 15 ligonių, širdis 2 ligoniams ir kepenys 1 ligoniui.

Pranešimą „Organų donorystė mitai ir faktai“ marijampoliečiams pateikė Ugnė Šakūnienė, Lietuvos nefrologinių ligonių asociacijos „Gyvastis“ prezidentė, pati jau 28 m. gyvenanti su artimo žmogaus dovanotu inkstu. Ji džiaugėsi, kad praktiškai visos galimos organų transplantacijos atliekamos Lietuvoje – užtenka ir kvalifikuotų gydytojų, ir vaistų, deja, vis dar trūksta visuomenei informacijos apie donorystės naudą. Per metus Lietuvoje net 100 žmonių po mirties galėtų būti donorais, o tampa tik apie 40. Žinoma, dalis netampa dėl medicininių priežasčių (organai netinkami persodinti), bet didelė dalis dėl artimųjų nesutikimo. Atsisakymo priežastys taip pat kelios: nežino, ką mąstė šiuo klausimu dar būdamas gyvas žmogus, dažnai artimieji nėra įsitikinę, kad jų artimasis tikrai miręs (jo kvėpavimą ir širdies veiklą palaiko medicinos įranga), nuogąstaujama, kad išimant organus kūnas bus sudarkytas. Tačiau, didžiausiam netekties skausmui atlėgus, nė vienas, sutikęs paaukoti artimojo organus, nesigaili, o nesutikusiųjų - net du trečdaliai gailisi.

Anot U. Šakūnienės, Lietuva šešta nuo galo pagal Europos donorystės duomenis. Sparčiai į lyderius pagal donorų skaičių kelią skinasi Kroatija, kuri suformavo valstybiniu lygiu tokį tikslą ir jo sėkmingai siekia. Organų donorystei neprieštarauja ir pritaria didžioji dauguma pasaulio religijų. Žmogus sąmoningai turi apsispręsti ir savo sprendimą pranešti šeimos nariams, jokio spaudimo čia taikyti negalima. Šiuo metu Lietuvoje po sėkmingos transplantacijos gyvena apie septynis šimtus žmonių – suaugusiųjų ir vaikų. Net 14 kūdikių išnešiojo ir pagimdė moterys, gyvenančios su svetimu inkstu.

Asociacijos prezidentė kreipėsi į renginyje dalyvavusį Seimo narį Albiną Mitrulevičių su prašymu, kad valstybės mastu būtų sudarytos galimybės pareikšti pagarbą ir padėką donorams, donorų šeimų nariams. Tai labai svarbu siekiant propaguoti donorystę.

Apie tai, ką turėtų žinoti inksto persodinimo operacijos laukiantis pacientas, kalbėjo Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Nefrologijos skyriaus gydytoja nefrologė Loreta Vareikienė. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Nefrologijos centro vadovas doc. Marius Miglinas pasidalijo medicinos mokslo naujienomis paskaitoje „Inkstų transplantacija iš nesuderinamos kraujo grupės gyvo donoro Lietuvoje ir pasaulyje“.

Aurelija Baniulaitienė
Viešųjų ryšių tarnybos vedėja

A. Baniulaitienės nuotraukos

Asociacijos GYVASTIS prezidentė Ugnė Šakūnienė	Konferencijos organizatoriai ir svečiai	Mero padėka atsiima Vitas Jablonskis