Komunalinių atliekų tvarkymas - kas turėtų ir neturėtų mokėti įmokas

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba gavo piliečio Vytauto Malevičiaus, gyvenančio Skęsbalių kaime, Gudelių seniūnijoje, Marijampolės savivaldybėje kreipimąsi dėl komunalinių atliekų tvarkymo savivaldybėje. Šis kreipimasis buvo nusiųstas Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijai, kuri savo ruožtu pateikė išsamų atsakymą. Kadangi Aplinkos ministerija neįgaliota aiškinti įstatymų ar kitų teisės aktų bei jų taikymo, nustatyti ir (ar) sumažinti arba panaikinti įmokos už komunalinių atliekų tvarkymą, įskaitant Marijampolės savivaldybės nustatytos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir tvarkymą (toliau - Rinkliava), todėl pagal kompetenciją pateikė ministerijos specialistų nuomonę.

Vadovaujantis Vietos savivaldos ir Atliekų tvarkymo įstatymais, už komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą, įskaitant ir įmokos už komunalinių atliekų tvarkymą formos nustatymą ir dydžio apskaičiavimą atsakinga vietos savivaldos institucija. Pagrindinė savivaldybių institucijų užduotis šioje srityje - užtikrinti visuotiną, kokybišką, vartotojui patogią ir prieinamą komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą (parinkti atliekų vežėją, nustatyti apmokėjimo formas ir kt.).

Konstitucija ir Rinkliavų įstatymas nustato, kad Rinkliavą savivaldybės teritorijoje turi teisę nustatyti tik savivaldybių tarybos savo sprendimais. Svarbu pažymėti, kad savivaldybės teritorijoje įvedus Rinkliavą, sutartys tarp atliekų turėtojų ir paslaugas teikiančių atliekų tvarkytojų nesudaromos.

Reikia atkreipti dėmesį, kad, vadovaujantis Rinkliavų įstatymu, nustatytas galimas vietinės rinkliavos objektas - komunalinių atliekų surinkimas iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymas ir tai reiškia, kad pagrindas išrašyti mokėjimo pranešimą yra tuomet, kai iš atliekų turėtojo atliekos yra surenkamos ir tinkamai pastatytas konteineris.

Aplinkos ministerijos nuomone, nesudarius sąlygų gauti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą ar jos negavus dėl savivaldybės, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus ar komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą teikiančio atliekų tvarkytojo kaltės, įmoka atliekų turėtojui neturėtų būti skaičiuojama, pvz.: atliekų turėtojas neturi mokėti įmokos už komunalinių atliekų tvarkymą, kai jam nepastatytas konteineris ir (ar) nenurodyta vieta, kur jis galėtų atsikratyti atliekų.

Įvedus vietinę rinkliavą, visi komunalinių atliekų turėtojai privalo mokėti už atliekų tvarkymą. Atvejai, kuomet asmenys yra atleidžiami nuo rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą, turėtų būti išimtiniai. Didžiąją dalį atliekų tvarkymo paslaugos kainos sudaro pastovios (nekintamos) išlaidos, skirtos atliekų tvarkymo infrastruktūrai išlaikyti, jos plėtrai ir kt., todėl nuo tam tikro dydžio mokesčio už komunalinių atliekų tvarkymą komunalinių atliekų turėtojai neturėtų būti atleidžiami, nes kitu atveju už atliekų tvarkymą turėtų mokėti kiti atliekų turėtojai. Nuo rinkliavos gali būti atleidžiami visiškai negyvenamų, nenaudojamų ar apleistų pastatų savininkai, t.y. tokiais atvejais, kai yra akivaizdu, kad pastate nėra komunalinių atliekų turėtojų ir komunalinių atliekų nesusidaro. Labai svarbu paminėti, kad atliekų turėtojams, gaunantiems skirtingos kokybės paslaugas, turi būti taikomas skirtingas mokestis už atliekų tvarkymą - skirtingai turėtų būti apmokestinami atliekų turėtojai, kurie naudojasi atliekų surinkimo konteineriais, esančiais kiemuose, ir tie, kuriems priskirti konteineriai toli nuo gyvenamosios vietos arba atliekų surinkimo punktuose.

Vadovaujantis Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano nuostatomis, komunalinių atliekų turėtojai, esantys ir (ar) veikiantys savivaldybių teritorijose, turi naudotis savivaldybių organizuotomis atliekų tvarkymo sistemomis ir vadovautis svaivaldybių patvirtintų atliekų tvarkymo taisyklių nustatytais reikalavimais arba pagal atliekų tvarkymą reglamentuojančius teisės aktų reikalavimus tvarkyti atliekas patys. Komunalinių atliekų tvarkymo atveju, šias atliekas galėtų tvarkyti (atliekų tvarkymo veiklai priskiriamas atliekų surinkimas, vežimas, rūšiavimas, kuriam turi būti gautas taršos integruotas prevencijos ir kontrolės leidimas ir būti užsiregistravusiam atliekų tvarkytojų valstybės registre ir t.t.) toks asmuo, kuris disponuoja ir (ar) eksploatuoja komunalinių atliekų tvarkymo įrenginius ir kurio vykdoma komunalinių atliekų tvarkymo veikla atitinka visus tokiai veiklai teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Mišrių komunalinių atliekų susitvarkyti šių atliekų turėtojas (ypač fizinis asmuo) pats neturi galimybių. Fizinis asmuo gali pats tvarkyti savo namų ūkyje nepavojingas atliekas - popieriaus ar medžio atliekas, atskirai surinktas biologines atliekas, tačiau kitų atliekų (gumos, plastiko, stiklo ir pan.) deginimas ne specialiuose, tam pritaikytuose įrenginiuose, nelaikomas aplinkai ir žmonių sveikatai saugiu atliekų tvarkymo būdu.

Savivaldybės, siekdamos užtikrinti antrinių žaliavų rūšiavimo galimybę visiems komunalinių atliekų turėtojams, įrengia specialius konteinerius. Tai užtikrina komunalinių atliekų rūšiavimą jų susidarymo vietose ir mažiau atliekų patenka į sąvartyną. Nepaisant to, kad gyventojai rūšiuoja kai kurias atliekas ir individualiai kompostuoja biologiškai aktyvias atliekas (už tai neturėtų būti imamas mokestis), visada yra atliekų, kurias atliekų turėtojai perduoda tvarkyti į savivaldybių organizuojamas komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, todėl tam tikro dydžio mokestis turi būti taikomas visiems komunalinių atliekų turėtojams.

Viešųjų ryšių tarnyba
Parengta pagal LR Aplinkos ministerijos informaciją.