Kviečiame į konferenciją

Maloniai kviečiame 2011 m. sausio 7 d. į Sveikatos apsaugos ministerijos kartu su Vilniaus universitetu, Pasaulio sveikatos organizacija, Nacionaline sveikatos taryba ir Marijampolės savivaldybe organizuojamą mokslinę-praktinę konferenciją „Sveika bendruomenė – tvarios tautos pagrindas“.

Konferencija skirta visų profesinių kvalifikacijų gydytojams, visiems sveikatos priežiūros specialistams, gydytojams odontologams, pedagogams, socialiniams darbuotojams.

Konferencija vyks Marijampolės savivaldybėje (J. Basanavičiaus a. 1, Marijampolė).
Į sveikatos stiprinimą reikia žiūrėti kaip į veiklą, turinčią aiškų tikslą išvengti ligų ir blogos sveikatos bei mokyti žmones sveikesnės gyvensenos. Ši veikla turi būti kreipiama ir į platesnius socialinius ir aplinkos veiksnius, kurie daro įtaką Marijampolės gyventojų sveikatai. Tokie klausimai ir yra šios konferencijos pagrindas.

Marijampolės savivaldybėje vyksiančios mokslinės-praktinės konferencijos tikslas – mokyti bendruomenės žmones kaip stiprinti savo sveikatą. Renginio metu bus analizuojamos itin svarbios ir aktualios temos – kaip padidinti supratimą apie sveikatą, plėtoti sveikos gyvensenos įgūdžius, siejamus su asmens ir bendruomenės sveikata.

Prieš konferenciją nuo 9 val. iki 10 val. ir per pertrauką nuo 12 val. iki 12.30 val. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos specialistai gyventojams demonstruos: vandens bendrojo kietumo ir nitratų vandenyje nustatymą, elektromagnetinio lauko, kurį sukelia kompiuterių vaizduokliai, mikrobangų krosnelės, mobilieji telefonai, antenos, elektros linijos, matavimus, akustinio triukšmo, kurį sukelia transporto srautai, buitiniai prietaisai, technologiniai įrengimai, pramoniniai objektai, matavimus ir kt.

1. Elektromagnetinio lauko matavimas
Matavimai bus atliekami šiais matuokliais: CA 43
Elektromagnetinis laukas (EML) – Judančių elektrinių krūvių sukurtas fizinis laukas, susidedantis iš susijusių ir laike besikeičiančių elektrinių ir magnetinių laukų. Daugėjant nejonizuojančio elektromagnetinio spinduliavimo šaltinių ir didėjant jų intensyvumui, šių šaltinių poveikis tapo reikšmingas ne tik gamyklų ar laboratorijų darbuotojams, bet ir visiems gyventojams. Valstybės įvedė nejonizuojančio spinduliavimo normas: kuriami matavimo prietaisai, apsaugos priemonės
Šaltiniai. Elektromagnetinių laukų šaltiniai yra natūralūs, esantys gamtoje, ir dirbtiniai, t.y. sukurti žmogaus veiklos. Natūralūs yra kvazistatiniai – žemės elektrinis ir magnetinis laukai, atmosferos iškrovų kuriamos elektromagnetinės bangos, saulės ir kitų dangaus kūnų skleidžiamas elektromagnetinis spinduliavimas. Žmogaus veiklos sukurtus elektromagnetinių laukų šaltinius galima būtų suskirstyti į tris grupes: pirmoji – tai įvairiose gamybos ar buities srityje kylantys elektromagnetiniai laukai, kaip parazitiniai reiškiniai; antroji – tai įvairių dažnių neradiotechninės paskirties šaltiniai, arba siųstuvai. (HN 81:2005; HN 80:2000)

2. Akustinio triukšmo matavimas
Matavimai bus atliekami šiais matuokliais: SVAN 948, Bruel Kjaer 2238
Akustinis triukšmas (triukšmas) – Triukšmu vadinamas nepageidaujamas žmogui garsas, sklindantis iš įvairių (natūraliųjų ir dirbtinių) garso šaltinių. Fizikiniu požiūriu triukšmą apibūdiname kaip netvarkingus, skirtingo dažnio ir stiprumo garsus. Fiziologiniu požiūriu tai bet koks garsas, kuris trukdo normaliam žmogaus darbui ar poilsiui. Akustinis triukšmas – įvairaus stiprumo ir dažnio garso bangų visuma, kuri gali sukelti nepalankias bei kenksmingas pasekmes sveikatai. Žmogus girdi garsus, kurių dažnis yra nuo 16 iki 20 000 Hz. Mažesnio dažnio garsai vadinami infragarsu, didesnio – ultragarsu. Girdimumas priklauso ne tik nuo dažnio, bet ir nuo garso slėgio. Mažiausias garso slėgis, kurį žmogus suvokia kaip garsą esant 1000 Hz dažniui, vadinamas pradine girdimumo liga. Atsižvelgiant į tai, taip pat, kad žmogaus ausis reaguoja ne į absoliutinį, bet į santykinį garso slėgio pasikeitimą, garsas išreiškiamas santykiniu – garso slėgio lygiu. Jo matavimo vienetas – decibelas (dB).
Šaltiniai
Pagrindiniai triukšmo šaltiniai yra transporto priemonės, statybos mašinos bei mechanizmai, technologiniai įrenginiai (kompresoriai, staklės, štampai, elektros varikliai ir kt.), šventiniai renginiai. Buityje taip pat naudojama daug triukšmo šaltinių: televizoriai, muzikiniai centrai, muzikos instrumentai, vaikų žaislai, dulkių siurbliai, buitiniai prietaisai, oro vėdinimo – kondicionavimo sistemos, technologiniai įrenginiai, įvairaus pobūdžio nepageidaujamas garsas.

3. Vandens kietumas
Suminis vandens kietumas priklauso nuo jame ištirpusių kalcio bei magnio druskų kiekio (Ca2+ ir Mg2+ jonų suma). Šio rodiklio higienos normos nereglamentuoja, , nes žmogui jis nekenkia, t.y. tiek kalcis, tiek magnis yra mikroelementai reikalingi organizmui ir sveikatai. Tačiau didelis vandens kietumas kenkia mūsų buičiai ir odai. Dėl šių medžiagų pertekliaus formuojasi kalkių nuosėdos, atsiranda gelsvai baltų dėmių ant indų, kriauklių, vonios, ilgai neužverda arbatinukas ar sunkiai įšyla šildytuvas, prasčiau išsiplauna plaukai, toks vanduo užkemša odos poras ir ji sausėja.

Vandens kietumą galima reguliuoti pagal individualius poreikius naudojant vandens minkštinimo filtrus. Filtrai iš vandens išvalo kalcio ir magnio druskas, o vietoj jų atsiranda natrio jonų. Iš patirties žinome, kad natrio jonai įeina į daugelio mums gerai žinomų junginių sudėtį, kaip valgomoji druska (natrio chloridas), geriamoji soda (natrio hidrokarbonatas). Todėl kartais po filtro vanduo gali turėti sūroka ar sodos skonį.  

Prieš statant filtrus visada patariama išsitirti vandens kietumą. Kada vanduo yra „minkštas“ ar „kietas“ griežtos skalės nėra. Miesto gyventojams įprasto vandentiekio tiekiamo vandens kietumas svyruoja ribose nuo 2,0 iki 3,5 mmol/l. Tai yra taip vadinamas „vidutinio“ kietumo vanduo. „Minkštu“ vandeniu gali būti laikomas vanduo, kurio kietumas yra iki 1,5 mmol/l. „Kietu“ vandeniu gali būti laikomas vanduo, kurio kietumas yra virš 3,5 mmol/l.  Ar naudoti buityje minkštinimo filtrus ar ne, apsispręsti gali kiekvienas gyventojas.

Įsigijus minkštinimo filtrus patartina dar kartą išsitirti vandens kietumą, tam, kad įsitikintume filtro efektyvumu. Patartina papildomai išsitirti natrio jonus, kad jie neviršytų leistino koncentracijos, t.y. 200 mg/l, bei vandens pH.   

4. Nitratai vandenyje.
Tiekiamame centriniu būdu bei giluminių gręžinių vandenyse nitratų aptinkami nedideli kiekiai arba visai jų nerandama. Didžiausi nitratų kiekiai yra randami šulinio vandenyje.  Trąšų, mėšlo perteklius, kurio nepasisavina augalai, patenka į požeminius vandenis ir užteršia geriamojo vandens šaltinius azoto junginiais. Tokiais toksiniais rodikliais, kaip nitratais ar nitritais užterštas vanduo neturi specifinio skonio, kvapo ar spalvos. Šie junginiai nepašalinami nei virinimu, nei buitiniais vandens filtrais. Didesni kiekiai nitratų ir nitritų ypač pavojingi nėščioms moterims ir vaikams iki 6 mėn. amžiaus, kurie yra ypač jautrūs nitratams, nes jų organizme nepakanka nitratus skaidančio fermento ir išsivysto methemoglobinemija, vadinamasis „pamėlusių kūdikių“ sindromas. Apie vandens saugumą galima sužinoti tik atlikus laboratorinius tyrimus.

Pagal mūsų tyrimų rezultatus, Lietuvoje šuliniuose dažnai viršijama nitratų leistina ribinė koncentracija (geriamajame vandenyje nitratų ribinė koncentracija yra 50 mg/l), pvz.: dažnai randama 60 – 150 mg/l, yra atveju, kad net viršija 300 mg/l.

Dalyvaujantys įstaigos darbuotojai:
Chemijos specialistė Jolita Matusevičiūtė
Fizikinių tyrimų specialistas Valdemaras Rukavičius.

Konferencijos dalyviams bus išduodami pažymėjimai. (Visų profesinių kvalifikacijų gydytojams, visiems sveikatos priežiūros specialistams, gydytojams odontologams, pedagogams, socialiniams darbuotojams)

Daugiau informacijos:
Almina Blažienė, tel. 8-612 96458, (8 5) 266 1413
Sveikatos apsaugos ministerijos Ryšių su visuomene skyrius
 

--------------------------------------------------------------------------------

Konferencijos ROGRAMA-KVIETIMAS 
   
MOKSLINĖ PRAKTINĖ KONFERENCIJA
SVEIKA BENDRUOMENĖ – TVARIOS TAUTOS PAGRINDAS
2011 m. sausio 7 d.
J. Basanavičiaus a. 1, Marijampolė

Nuo 9 val. – konferencijos dalyvių registracija
Konferencijai pirmininkauja – Odeta Aleksienė, Marijampolės savivaldybės gydytoja;
Nora Ribokienė, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos viceministrė.

10 val.  Įžanginis žodis
Nora Ribokienė, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos viceministrė.
Vidmantas Brazys, Marijampolės meras.

10.25 – 10.45 val.
Pasaulio sveikatos organizacijos sveikatos politika ir strategija
Doc. dr. Robertas Petkevičius, Pasaulio sveikatos organizacijos atstovas Lietuvoje.

10.45-11.10 val.
Socialinių veiksnių įtaka sveikatai ir jų valdymas savivaldybėje
Romualdas Žekas, Nacionalinės sveikatos tarybos sekretoriato vadovas.

11.10-11.35
Marijampolės gyventojų sveikatos problemos
Odeta Aleksienė, Marijampolės savivaldybės gydytoja

11.35-12.00
Visuomenės sveikatos priežiūros aktualijos savivaldybėse
Audrius Ščeponavičius, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento direktorius

12.00 – 12.30 val. Kavos pertrauka

12.30-12.55
Savižudybės Lietuvoje psichikos sveikatos ir platesniame kontekste
Ona Davidonienė, Nacionalinės sveikatos tarybos narė, Valstybinio psichikos sveikatos centro direktorė.

12.55–13.20
Sveikatos ir pilietinis raštingumas: ar tai prisidėtų prie psichikos sveikatos gerinimo?
Doc. dr. Aurelijus Veryga, Nacionalinės sveikatos tarybos narys, Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto dėstytojas.

13.20-13.45
Lietuvos gyventojų mitybos įpročiai ir pokyčiai
Prof. habil. dr. Rimantas Stukas, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto direktorius

13.45–14.10
„Trojos arklys, vardu „lytinis švietimas“ arba liga mirčiai“
Prof. habil. dr. Kęstutis Pukelis, Vytauto Didžiojo Universiteto Studijų kokybės centro vadovas.

14.10 – 15.00 val. Konferencijos aptarimas–diskusija.
Moderatoriai – Odeta Aleksienė, Marijampolės savivaldybė ir Nora Ribokienė, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.
Vidmantas Brazys, Marijampolės meras.
Ona Davidonienė, Valstybinio psichikos sveikatos centras.
Prof. habil. dr. Kęstutis Pukelis, Vytauto Didžiojo Universitetas.
Nora Ribokienė, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.
Prof. habil. dr. Rimantas Stukas, Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas.
Audrius Ščeponavičius, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.
Doc. dr. Aurelijus Veryga, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas.
Romualdas Žekas, Nacionalinės sveikatos tarybos sekretoriatas.

Konferencijos dalyvio pažymėjimų išdavimas. (Visų profesinių kvalifikacijų gydytojams, visiems sveikatos priežiūros specialistams, gydytojams odontologams, pedagogams, socialiniams darbuotojams).