Marijampolės bendruomenė - prieš europinio geležinkelio krovininius traukinius mieste

Marijampolės savivaldybės darbo grupė „Rail Baltica“ geležinkelio linijos rekonstrukcijos projekto įgyvendinimo klausimams spręsti balandžio 5 d. į bendrą aptarimą-diskusiją dėl naujojo geležinkelio Marijampolės miesto ribose plėtros sukvietė savivaldybės teritorijoje veikiančių verslo įmonių, suinteresuotų gyventojų grupių atstovus, AB „Lietuvos geležinkeliai“ projekto „Rail Baltica“ direkcijos atsakingus darbuotojus. Pristatydamas klausimą, Savivaldybės meras priminė, kad marijampoliečiai jau seniai į savo planus įsitraukę geležinkelio Varšuva-Helsinkis liniją ir krovinių terminalą ties Baragine. Tai atsispindi miesto, savivaldybės, apskrities ir visos respublikos teritorijos bendruosiuose planuose. Tarybos sudaryta darbo grupė turės atlikti pirminį darbą, o galutinį sprendimą svarstys Savivaldybės taryba.

Buvęs susisiekimo ministras marijampolietis Algis Žvaliauskas teigė, kad 1999 m. Vyriausybės patvirtintas europinės vėžės geležinkelio specialusis planas tebegalioja, kuriame numatyta Baraginės krovinių stotis ir rytinė miesto apylanka. Jo teigimu, šis planas bus įgyvendintas, kai tiktai Baraginėje atsiras krovinių terminalas. Europos Komisijos šių metų kovo 21 d. priimtu sprendimu bus rekonstruojama senoji geležinkelio vėžė, kad pro Marijampolę važiuotų Europos keleiviniai traukiniai. Jo teigimu, numatyta lėšų ir kitoms saugumo priemonėms įgyvendinti. Šiuo metu atliekama tik galimybių studija, tad nerimauti nėra ko.

Paprašyti patikslinti situaciją „Rail Baltica“ projekto atstovai patvirtino, kad esamu pylimu važinės ir keleiviniai, ir krovininiai traukiniai. Iki 2025 m. numatoma iki 4 mln tonų krovinių per metus, o nuo 2025 m. – iki 8 mln. tonų. O į klausimą, ar nori marijampoliečiai geležinkelio per savo miestą, jie sakė, kad geležinkelį jie turi.

Daugelis dalyvavusių marijampoliečių kategoriškai pasisakė prieš krovininių traukinių srauto paleidimą per miestą, įrengus lygiagrečiai esamai „rusiškai“ vėžei europinės vėžės pločio kelią. Keleiviniai traukiniai gali važiuoti miesto teritorija kaip važiavę, taip pat gali toliau funkcionuoti dabartinė geležinkelio stotis. Buvęs ilgametis miesto vadovas, šiuo metu verslininkas Kęstutis Subačius priminė susirinkusiems, kad jau prieš kelis dešimtmečius buvo svarstoma, kaip iškelti geležinkelio liniją į užmiestį. Griežtai Vyriausybės nepaisymą bendrųjų panų ir sprendimą tiesti naująją vėžę ant esamo pylimo kritikavo Tarybos narys Rolandas Jonikaitis. Kitas Tarybos narys Algirdas Juozas Grabauskas pagrįstai kėlė klausimą, kas finansuos numatomas dviejų lygių sankryžas, jeigu šie kaštai neįtraukti į europinį projektą ir Vyriausybės planus. Susitikime dalyvavęs LR Seimo narys Albinas Mitrulevičius taip pat palaikė marijampoliečių teisėtus lūkesčius turėti naująjį geležinkelį užmiestyje ir krovinių terminalą Baraginėje. Apie galimus pavojus ir kitus nepatogumus aplinkiniams gyventojams priminė Lietuvos ūkininkų sąjungos Marijampolės skyriaus pirmininkas Vytautas Augustanavičius. Marijampoliečių bendrijos pirmininkas Vytautas Gaulia taip pat išsakė didelį pasipriešinimą AB „Lietuvos geležinkeliai“ atliekamais vienpusiškais veiksmais, pavadindamas tai paprasčiausiu šantažu. Jis priminė ankstesnius planus nukreipti geležinkelio liniją link Baraginės ar apie Turgalaukį, nes buvo laikoma, kad Varšuvos pakto šalys-narės privalo turėti geresnį susisiekimą geležinkeliu. Jo siūlymu, naujasis geležinkelis ir galėtų eiti greta automobilių magistralės „Via Baltica“, o mieste geležinkelis negali būti. Su naujosios vėžės egzistavimu pačiame mieste nesutiko ir Marijampolės vežėjų asociacijos prezidentas Juozas Budreika. Daugelio pasisakiusių nuomonė buvo palydėta plojimais.

AB „Lietuvos geležinkeliai“ projekto „Rail Baltica“ direkcijos darbuotojai teigė laukiantys iš Marijampolės atstovų konkrečių pasiūlymų ar pageidavimų galimybių studijai. Tačiau kad kitaip pakryptų projekto įgyvendinimas, jie nesileido į kalbas, teigdami, kad yra valstybės politikos vykdytojai. Jie užtikrino, kad aplinkinių žmonių sveikata ir turimas nekilnojamasis turtas, įgyvendinus europinių saugumo reikalavimų priemones, nenukentės.

Rytoj, balandžio 7 d. darbo grupės atstovai pakviesti dalyvauti Susisiekimo ministerijos surengtame tarpžinybiniame posėdyje, kuriame pateiks reikalavimą įsiklausyti į marijampoliečių nuomonę ir įgyvendinant „Rail Baltica“ geležinkelio linijos rekonstrukcijos Marijampolės miesto ribose projektą, vadovautis Marijampolės miesto ir Marijampolės savivaldybės bendraisiais planais, Marijampolės apskrities ir Respublikos bendraisiais planais, ir Europos standarto geležinkelio Lietuvos ir Lenkijos valstybės siena-Marijampolė-Kaunas trasos tiesimo specialiuoju planu.

Aurelija Baniulaitienė
Viešųjų ryšių tarnybos vedėja

Danguolės Micutienės nuotraukos