Marijampolės dramos teatro kūrybinės veiklos dvidešimtmetis: nuo ištakų iki dabarties
Marijampolės dramos teatro istorija įvairi, marga, dramatiška, tačiau nuolat teigianti teatro buvimo, reikalingumo, prasmingumo idėją, kurią jau septyniasdešimt metų puoselėja įvairių kartų teatralai. Marijampolės dramos teatras pergyveno ne vieną išmėginimą, ne kartą jo veikla buvo numarinama ir vėl atgaivinama.
Teatras savo jubiliejų ir susiejo su dabartinio teatro nenutrūkstama veikla, kuri skaičiuojama jau 20 metų, nes ankstesnieji teatro laikotarpiai, kartu sudėjus, tęsėsi tik 16 metų.
Dabartinis Marijampolės dramos teatras įsteigtas 1992 m. Marijampolės miesto valdybos sprendimu, Lietuvos Respublikos Kultūros ir švietimo ministerijai likvidavus Marijampolės valstybinį dramos teatrą. Pagal Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių organizacijų įstatymo nustatytą klasifikaciją Marijampolės dramos teatras yra savivaldybės teatras. Jo steigėjas – Marijampolės savivaldybės taryba. Teatras finansuojamas iš savivaldybės biudžeto. PirmasisMarijampolės miesto municipalinio dramos teatro vadovas (iki 1995 m.), vėliau režisierius buvo Vytautas Dapšys, vėliau iki 2000 m. teatrui vadovavo režisierius ir aktorius Stasys Večerskis. Dvylika pastarųjų metųMarijampolės dramos teatro direktorius ir režisierius - legendinio režisieriaus Juozo Miltinio mokinys Romualdas Kučiauskas. Per pastarąjį dvidešimtmetį teatre pastatyti 47 spektakliai, juos kūrė 15 režisierių, 15 scenografų, 6 muzikos autoriai, spektakliuose vaidino per 120 marijampoliečių.
Jubiliejaus proga buvo trumpam sugrįžta į teatro istoriją, kurią šventiniame minėjime pristatė teatro direktorius R. Kučiauskas. Vaizdžiai teatro kelią atspindėjo antro aukšto fojė veikianti fotografijų ir ištraukų iš to metoMarijampolės teatro publikacijų paroda.
Profesionalaus teatro istorijaMarijampolėje prasidėjo 1942 metais liepos 31 d., kai miesto burmistro ir teatro direktoriaus bendru įsakymu tuo metu veikęs mėgėjų teatras buvo perorganizuotas ir pavadintasMarijampolės miesto dramos teatru. Tarp to 1942 metais įsteigto ir dabar veikiančio yra kai kurių panašumų. Abu jie buvo steigiami kaip miesto savivaldybės teatrai. Tačiau tuomet sunkiomis karo sąlygomis įsteigto teatro veikla tęsėsi vos dvejus metus. Profesionalus teatrasMarijampolėje buvo net tris kartus steigiamas ir likviduojamas. Ypač skausmingas teatro uždarymas buvo 1962 metais, kai tuometis valstybinis dramos teatras buvo mylimas ir populiarus, prilygo geriausiems Lietuvos teatrams. „Jei ne Chruščiovo nurodymas uždaryti teatrą, šiandien jis būtų klestėjęs. Buvo režisierius Stasys Čaikauskas, čia režisieriaus veiklą pradėjo Romualdas Juknevičius, pirmuosius spektaklius pastatė Bronius Gražys, atvažiavo ir Povilas Gaidys. Uždarius dauguma pasuko į Klaipėdą. Ir pažiūrėkim, kas po to pasidarė su Klaipėdos teatru. Jis suklestėjo. Lygiai taip būtų klestėjęs irMarijampolės teatras”, - savo prisiminimuose yra pasakęsMarijampolėje aktorius kelią pradėjęs Rimvydas Karvelis.
Minint teatro veiklos dvidešimtmečio sukaktį Marijampolės senosiose kapinėse buvo paminėtos ir režisieriaus aktoriaus, pedagogo Stasio Čaikausko gimimo 100-osios metinės. S. Čaikauskas 1956–1962 metais dirbo Marijampolės dramos teatro režisieriumi, 1966–1973 metais vadovavo Marijampolės saviveikliniam teatrui, buvo Marijampolės kultūros mokyklos režisūros dėstytojas. S. Čeikausko aktorinė, režisūrinė veikla susijusi ir su kitais Lietuvos profesionaliais teatrais: Valstybės teatru (1931–1933 m.), Jaunųjų teatru (1933–1934 m.), Valstybės teatru (1934–1941 m.), Jaunimo teatru (1941–1948 m.), Kauno jaunimo teatru (1941–1948 m.), Kauno valstybiniu muzikiniu teatru ir Kauno valstybiniu dramos teatru, Šiaulių valstybiniu dramos teatru, Klaipėdos valstybiniu dramos teatru (1947–1950 m.). Mintimis apie režisieriaus St. Čaikausko talentą pasidalino teatro bičiulis, knygos „ Teatras Marijampolėje” autorius Vytautas Viliūnas. Teatre taip pat pristatyta režisieriui S. Čeikauskui bei kartu su juo kūrusiems aktoriams skirta istorinė archyvinių nuotraukų ir dokumentų paroda.
Marijampolės dramos teatras jubiliejaus proga teatro žiūrovams vėl dovanojo spektaklį - Torntono Vailderio pjesę „Mūsų miestelis”, kurio premjera buvo gegužės mėnesį „Miesto dienų” šventės proga.
Teatro erdvėse jubiliejaus proga žiūrovams buvo pristatyta profesionalių Marijampolės miesto dailininkų Eglės Ambraziūnaitės, Jolitos Bičkienės, Egidijaus Bičkaus, Gintautos Janauskienės, Neringos Krivičienės, Skirmantės Makarevičienės, Deimanto Populaigio, Aušros Staugaitytės-Tekorienės, Aušros Šuliokienės, Vaclovo Vekeroto, Justino Prakapo, Jūratės Kadusauskaitės-Preikšienės, Astos Strašauskienės tapybos darbų paroda. Taip pat pristatytas proginis leidinys apie Marijampolės dramos teatro veiklą per pastaruosius dvidešimt metų. Visą jubiliejinį vakarą gausiai susirinkusius žiūrovus džiugino dramos studijos, vadovaujamos jaunos režisierės Justinos Širvelytės, jaunieji mimai, sukurdami nepakartojamai mistišką teatro aurą.
Kaip ir dera jubiliejaus proga, skambėjo daug gražių sveikinimų, aktorių, režisierių, teatro darbuotojų rankose pražydo gėlės. Teatro direktorius nuoširdžiai dėkojo visiems teatre dirbusiems ir dirbantiems - režisieriams, aktoriams, visam teatro personalui, nes tik visų pastangų dėka teatras gyvuoja ir gali kurti. Dėkota ir teatro žiūrovams, kaskart ateinantiems į teatro spektaklius, norintiems teatre mąstyti, jausti, atitrūkti nuo kasdienybės ir laukiantiems naujų premjerų. Nuošidžiausius sveikinimus ir linkėjimus teatro kolektyvui išsakė Marijampolės savivaldybės mero pavaduotojas Sigitas Valančius, Kultūros skyriaus vedėja Jūratė Zakaravičienė, Lietuvos Respublikos Seimo nariai Albinas Mitrulevičius ir Arvydas Vidžiūnas, teatro bičiulių vardu - buvęs savivaldybės vadovas, visuomeninis mero Vidmanto Brazio patarėjas kultūros kausimais Kęstutis Subačius, Dailės mokyklos direktorė Eglė Ambraziūnaitė, kultūros įstaigų vadovai.
Jubiliejai ateina ir praeina, o teatras lieka gyventi savo gyvenimą, kuriame be žiūrovų, steigėjų, rėmėjų, bene svarbiausias yra teatro bičiulių palaikymas. Kokia busMarijampolės teatro ateitis, kokį laiką gyvens mūsų teatras - priklausys nuo mūsų, marijampoliečių, kultūros, atkaklumo, nuo dabartinio teatro kolektyvo planų, galimybių ir sumanymų. Linkėdami teatrui gražios ateities, visada prisiminkime garsaus teatralo Konstantino Stanislavskio žodžius: „Jei žemėje yra stebuklų, tai jie vyksta teatre - mylėkime žmones, kuriančius šiuos stebuklus”.
Danguolė Micutienė
Viešųjų ryšių tarnybos vyriausioji specialistė
D. Micutienės nuotraukos









Komentarai
{{msg}}