Marijampolės prekybininkams ne tas pats, kokia kalba kalbam šiandien ir kalbėsim ateityje

Vartotojui informacija apie prekę turi būti pateikta tiksliai, aiškiai, suprantamai, taisyklinga lietuvių kalba, be rašybos ir skyrybos klaidų.

Kiekvienais metais yra tikrinama, kaip įstaigos, įmonės ar organizacijos to laikosi, t. y., ar jų pateikiami viešieji užrašai ir informacija atitinka Valstybinės kalbos įstatymo, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų, ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių lietuvių kalbos vartojimą, normas.

2019 metais buvo tikrinta, ar taisyklinga kalba pateikiama informacija duonos ir pieno produktų, vaisių ir daržovių bei namų apyvokos (ūkio) reikmenų prekių (mažosiose parduotuvėse visų prekių) aprašuose ir etiketėse.  Apsilankyta UAB „Maxima LT“, UAB „Lidl Lietuva“,  UAB „Norfos mažmena“, UAB „Palink“ prekybos centruose Marijampolėje, UAB „Marijampolės prekyba“ ir UAB „Gulbelė“ parduotuvėse Marijampolėje, Liudvinavo miestelyje ir Netičkampio kaime.

Atrodo, kokių dar klaidų gali būti prekės etiketėje? Jų tikrai esama. Trumpai jas apžvelkim.

Pirmiausiai minėtinos žodyno klaidos, kai pateikiamas nelietuviškas (netinkamas) prekės pavadinimas, vartojamas nelietuviškas dėmuo, tai: Itališka duona Ciabatta (= Itališka čiabata); Bulvės fri (= Gruzdintos bulvės, Gruzdės) „Smart“; Termo puodelis (= Termosinis puodelis, Termopuodelis) „BERGNER Travel“.

Derinamasis arba kilmininko linksniu išreikštas nederinamasis pažyminys neturi eiti po pažymimojo žodžio. Tokių klaidų tikrintuose prekybos centruose ir parduotuvėse daug: Avokadai didieji (= Didieji avokadai); Agurkai ilgavaisiai (= Ilgavaisiai agurkai); „Pasaka“ makaronai (= Makaronai „Pasaka“); „Lietuvaitė“ batonas  (= Batonas „Lietuvaitė“); „Selga“ šokolado skonio vafliai (= Šokolado skonio vafliai „Selga“); Duonos riekelės gruzdintos (= Gruzdintos duonos riekelės); Džemas „Gerovė“ mėlynių (= Mėlynių džemas „Gerovė“); Padėklas vienkartinis rudas (= Vienkartinis rudas padėklas).

Jeigu prekių etiketėse norima pažyminį rašyti po pažymimojo žodžio, juos reikia atskirti kableliu, pvz.: Duonos riekelės, gruzdintos; Vafliai „Selga“, šokolado skonio; Vienkartinis padėklas, rudas.

Naudininko linksnio geriau nevartoti daikto rūšiai, vardui, terminui pavadinti, pvz., Kempinėlės indų plovimui (= Kempinėlės indams plauti).

Rūšinei daikto ypatybei pabrėžti reikia vartoti įvardžiuotines žodžių formas. Tokių formų nevartojimo klaidų prekių etiketėse rasta nemažai: Žalios (= Žaliosios) salotos; Alyvuogės, įdarytos aštriais (= aštriaisiais pipirais / aitriosiomis paprikomis); Garstyčios aštrios  (= Aštriosios garstyčios) „Fernando“; Konservuoti žali (= žalieji) žirneliai; Konservuotos baltos (= baltosios) pupelės „Fernando“; Šokoladas juodas (= Juodasis šokoladas)  „Roshen“.

Nurodant prekes, produktų sudėtį turi būti vartojama daugiskaita: Marinuota paprika (= Marinuotos paprikos) „Spilva“; Jūros lydekos (= lydekų) filė; Saliero (= salierų) stiebai.

Priesaga -ėjas vartojama nusakyti asmenims pagal jų nuolatinį atliekamą veiksmą ar profesiją. Su šia priesaga padaryti daiktavardžiai, žymintys įrankius bei kitas darbo priemones ar tam tikras medžiagas, yra kalbos klaidos: Purškiamas dėmių išėmėjas (= valiklis) „Dr. Beckmann“; Pūkų surinktuvas (– surinkiklis) „Vileda“; „Dr. Beckmann“ balintojas (= Baliklis „Dr. Beckmann“).

Prekių etiketėse rasta ir rašybos, skyrybos klaidų.

Jei pavadinimą sudaro žodžių junginys, tai kiekvienas junginio žodis be priežasties pradedamas rašyti didžiąja raide, pvz.: Viso Grūdo (= grūdo) avižiniai dribsniai; Bandelės su Karamelės (= karamelės) įdaru GAR2; Natūralus Graikiškas jogurtas (= Natūralus graikiškas jogurtas) ir kt.

Žodžiai želė, filė, dražė turi galūnę -ė: Žele kivi (= Kivių želė); Jūrų lydekų file (= filė) be odos; Draže (= Dražė) „Spalvotos razinos“.

Pasitaikė ir tokių rašybos klaidų, kurios labai nustebino, tai: Jogurtas su kiviais ir agrąstais (= agrastais); Dripsniai (= Dribsniai) „Nestle“ su kakavos įd.; Džiuvėsiai (= Džiūvėsiai); Bulvių traškučiai, žaliūjų (= žaliųjų) svogūnėlių skonio.

Dažniausia skyrybos klaida – po pavadinimo, nurodant prekės rūšį, ypatybes, kiekį, sudedamąsias dalis ar kt. informaciją, būtina rašyti skyrybos ženklą, tačiau jis nerašomas: Brokoliai (reikalingas kablelis) 1 vnt.; Šilauogės (reikalingas kablelis) 500 gr., 1 vnt.; Jogurtas GAR2 (reikalingas kablelis) miško uogų skonio (reikalingas kablelis) 125 g.

Jeigu produkto sudedamosios dalys kelios, jas vieną nuo kitos reikia atskirti, pvz., Kibinas su vištiena (reikalingas kablelis) grybais (reikalingas kablelis) sūriu.

Labai įvairuoja kabučių raiška, kuri yra apibrėžta norminiame leidinyje „Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba“ (Vilnius, 1992, p. 11): Pyragas 'Gėlytė' (= „Gėlytė“); Sluoksniuota tešla  “Mantinga” (= „Mantinga“); Sultinys 'Baravykų' (= „Baravykų“ sultinys); Margarinas 'Vilnius' (= „Vilnius“), kepiniams, su sviestu.

Pasitaikė ir logikos klaidų, tokių, kurios nuteikė linksmai: sužinojau, kad Daumantuose esama Kaukazo, kad šprotus galima rūkyti aliejuje, kad kai kurias daržoves galima kepti tik su pievagrybiais, kad galiu paragauti Mikado (Vardas nelabai ausiai įprastas!) iškeptų kriaušių: „Adžika“ Daumantų Kaukazo (= DAUMANTŲ „Kaukazo adžika“); Kriaušių puselės Mikado keptos (= Keptos kriaušių puselės „Mikado“); Kruopos ryžiai ilg. plikyti ( ilgai plikyti? = Ilgagrūdžiai plikyti ryžiai) „Urbano“; Daržovių mišinys kepimui su pievagrybiais (= Daržovių mišinys kepti, su pievagrybiais); Konservuoti šprotai rūkyti aliejuje (= Aliejuje konservuoti rūkyti šprotai).

Perskaityti prekių pavadinimai lieka mūsų sąmonėje, pradedami vartoti pirmiausia šeimose, vėliau jau ir tarp kaimynų ir taip platinami, kol tampa mūsų kalbos taršalais.

Patikrinus prekybos centrus ir parduotuves, jų vadovams pateikti rastų klaidų sąrašai. Džiugu tai, kad tikrinant to paties tinklo kitą parduotuvę daugumos klaidų jau nerasta. Mūsų prekybininkai tikrai nepraradę atsakingumo jausmo ir jiems ne tas pats, kokia kalba kalbam šiandien ir kalbėsim ateityje.

Informacijos pateikimas ne lietuvių ar netaisyklinga lietuvių kalba yra ne tik kalbos, bet ir vartotojų teisių pažeidimas. Dėl to kviečiu visus būkite akylesni ir pastebėję valstybinės kalbos pažeidimų įspėkite pažeidėjus ir apie tai praneškite savivaldybės kalbos tvarkytojai tel. (8 343 90 040).

Kalbos tvarkytoja Zina Eklerienė