Organų donorystė – apskritojo stalo Marijampolėje aktualija

Spalio 20 d. Marijampolės savivaldybės posėdžių salėje Savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento ir asociacijos „Gyvastis“ Marijampolės skyriaus narių iniciatyva surengta apskritojo stalo diskusija, skirta Pasaulinei organų donorystės dienai paminėti. Renginyje dalyvavo Nacionalinio organų transplantacijos biuro direktorė Asta Kubilienė ir kiti biuro darbuotojai, Marijampolės ligoninės Hemodializių skyriaus vyresnioji gydytoja nefrologė Jūratė Urbanavičienė, Marijampolės savivaldybės tarybos Socialinių ir sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Alvydas Kirkliauskas, komiteto narė daktarė Gražina Ligija Trimakaitė, sveikatos priežiūros įstaigų vadovai, Marijampolės kolegijos atstovai ir studentai savanoriai, Marijampolės miesto gimnazijų sveikatos priežiūros specialistai, moksleiviai. Pokalbį apie donorystės svarbą ir perspektyvą vedė Marijampolės savivaldybės administracijos Gydytojo tarnybos vedėja Odeta Aleksienė.

Diskusiją temomis „Ką žinau apie donorystę?“, „Ar pakankama informacijos apie organų transplantaciją pateikiama visuomenei?“ pradėjo Lietuvos nefrologinių ligonių asociacijos „Gyvastis“ prezidentė Ugnė Šakūnienė. Ji teigė, kad žiniasklaida yra pagrindinis šaltinis, iš kur žmonės sužino apie donorystę. Geras straipsnis ar laida turi neįsivaizduojamą poveikį, o blogas - priešingai. Būtų puiku kurti socialinę reklamą, bet jos kainos „kosminės“, todėl prieinamiausia priemonė – švietimas. U. Šakūnienė įsitikinusi, kad donorystės propagavimui labai padėtų mokyklose įdiegtas mokymo kursas, kur vaikai pirmiausia susipažintų su donorystės svarba ir nauda. Juk vienas žmogus, palikdamas šį pasaulį, gali išgelbėti 7 gyvybes. Ekonominiu požiūriu valstybei dializių atlikimas ar dirbtinis širdies aparatas atsieina daug brangiau negu transplantacija. Per metus galėtų būti apie 100 donorų. Trečdalis jų atkrenta dėl medicininių priežasčių, o dar trečdalis - dėl artimųjų nesutikimo. Paprastai transplantacijos kasmet laukia apie 500 žmonių (apie 250 – inkstų, apie 200 – ragenų ir maždaug 20-30 – širdies ir kepenų). Už kiekvieno šio skaičiuko slypi gyvas žmogus, ir niekada negali žinoti, kas tau gali nutikti - gal vieną dieną prireiks transplantacijos. Anot asociacijos prezidentės, daugiau pastangų norėtųsi ir iš valdžios. Organų donorystei propaguoti lėšų nuo 2003-ųjų, kai buvo įteisinta pasaulinė atmintina diena, skiria tik Sveikatos apsaugos ministerija ir trys Lietuvos savivaldybės: Vilniaus, Šiaulių ir Marijampolės. Pagarbos ir dėmesio parodymas donorų šeimoms – jau būtų pozityvus dalykas. Vokietijoje tokioms šeimoms Bundestage organizuojami išskirtiniai pietūs, Didžiojoje Britanijoje ir Airijoje vyksta atminimo renginiai bažnyčiose. Katalikų bažnyčia palaiko ir skatina organų donorystę.

Marijampolės ligoninės Hemodializių skyriaus vyresnioji gydytoja nefrologė J. Urbanavičienė, kasdien matanti ligonių kančias, priminė, kad pasaulyje kas dešimtas žmogus turi lėtinę inkstų ligą. Kiekvienam iš jų bet kada gali prireikti pakaitinės terapijos.

Nacionalinio organų transplantacijos biuro direktorė A. Kubilienė teigė, kad donoryste mūsų šalyje pasitikima tiek, kiek pasitikima gydytojais apskritai. Visoje Europoje labai svarbus vaidmuo šiame procese tenka gydytojui. Kad donoras būtų tinkamas, greitoji medicinos pagalba turėtų prisistatyti per penkias minutes. Deja, tokio operatyvumo dar nepasiekėme.

Organų transplantacijos bare bene svarbiausias – komandinis darbas, nes tam, kad būtų persodintas organas, reikalingas ne tik recipientas, donoras, bet ir medikų komanda, paimanti organą, ir kita komanda, jį persodinanti kitam žmogui. Tačiau svarbiausias šioje grandyje – donoras. Pradėti Nacionalinio transplantacijos biuro direktorės pavaduotoja Audronė Būziuvienė ragina nuo savęs. „Kai jau pats esi donoras, gali paklausti ir šalia esančiojo: „Ar tu tai darai?“ – sakė ji.

Glaudžiau bendradarbiauti su Nacionaliniu organų transplantacijos biuru, jo specialistais, įtraukiant savanorius, platinant informaciją, ragino Marijampolės kolegijos Edukologijos ir socialinio darbo fakulteto Socialinio darbo katedros lektorė Audronė Putauskienė. Jai pritarė ir kiti diskusijos dalyviai.

Aurelija Baniulaitienė
Viešųjų ryšių tarnybos vedėja

A. Baniulaitienės nuotraukos