Pagal naująjį renovacijos modelį Marijampolėje bus atnaujinta 16 daugiabučių namų

Aplinkos ministerija su šalies savivaldybėmis kovo viduryje pasirašė partnerystės dėl projekto „Daugiabučių namų modernizavimo skatinimas, II etapas“ įgyvendinimo sutartis. Naujoji daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa visų pirma skirta daugiausia energijos sunaudojančių daugiabučių pastatų, kurių savininkams tenka didžiausios išlaidos būstui išlaikyti, energiniam efektyvumui didinti. Į šį renovacijos etapą atrinkta 16 Marijampolės savivaldybėje esančių daugiabučių namų: Draugystės g. 13, P. Kriaučiūno g. 3, Vasario 16-osios g. 4, Vytauto g. 12, Gen. A. Gustaičio g. 4, Laisvės g. 7, Kęstučio g. 7, Sporto g. 3, P. Armino g. 31, Jaunimo g. 18, Sporto g. 5A, Kauno g. 29, Kauno g. 15, Kokolos g. 9, Vytauto g. 33 (Meškučiuose), Žiedo g. 35 (Meškučiuose). Visų atrinktų daugiabučių šiluminės energijos sąnaudos viršija 150 kWh/kv.m per metus. Taigi šių savivaldybės gyvenamų namų renovacija bus pradėta dar šiemet.

Marijampolės savivaldybė Aplinkos ministerijai buvo pateikusi 52 savivaldybės teritorijoje esančių daugiabučių gyvenamųjų namų sąrašą, daugiausia suvartojančių šilumos ir kurių dauguma gyventojų pareiškė norą vykdyti savo namo atnaujinimą. Pagal ministerijos nustatytą kvotą savivaldybei, kaip ir daugeliui šalies savivaldybių, teko 16 namų. „Džiaugiuosi, kad daug savivaldybės gyventojų supranta, jog senų daugiabučių namų atnaujinimas yra efektyviausias būdas sumažinti sąskaitas už šildymą. Žinoma, tai ir aktyvaus savivaldybės darbo su gyventojais rezultatas", - teigė Marijampolės savivaldybės meras Vidmantas Brazys.

Pasirašydamos sutartis savivaldybės įsipareigojo organizuoti konkursus ir pirkti investicijų projektus, o su tuo susijusias išlaidas padengs Aplinkos ministerija. Todėl gyventojams nereikės prisiimti jokių kreditinių įsipareigojimų, o išlaidos už renovaciją bus susigrąžinamos per mokesčius už šildymą. Namo administratorius turės imti paskolą, organizuoti, prižiūrėti ir kontroliuoti visą procesą. Pradėjus renovaciją šiemet, bus galima gauti 40 proc. dydžio valstybės paramą. Investicijų projektams po jų įgyvendinimo bus teikiama 15 proc. valstybės parama, papildomai teikiama 25 proc. parama iš specialiosios Klimato kaitos programos lėšų, jeigu bus pasiektas ne mažesnis kaip 40 proc. daugiabučio namo energinis efektyvumas. Pasinaudojus valstybės parama, programoje dalyvaujantiems namams kainuos tik 60 proc. sumos, kuri bus investuota jų daugiabučiui modernizuoti.

Programoje numatyti stogų ir sienų apšiltinimo, butų ir laiptinių langų bei lauko durų pakeitimo, balkonų stiklinimo, šildymo sistemų modernizavimo, balansinių ventilių įrengimo ir vamzdynų šiltinimo darbai. Taip pat siūloma įsirengti individualius termostatinius ventilius ir šilumos suvartojimo apskaitos prietaisus kiekvienam butui ar radiatoriui. Galimos ir kitos papildomos priemonės. Viena iš jų – įrengti šilumos siurblį ar saulės kolektorių karšto vandens parengimui ir cirkuliacijai užtikrinti („gyvatukui“). Įgyvendinus išvardintas priemones namų savininkai sutaupytų 50 proc. ir daugiau šiluminės energijos kiekio ir savo šeimos biudžeto lėšų, pagerintų gyvenimo kokybę bei padidintų buto vertę.

Duomenis apie renovuotinus namus ir juose gyvenančių žmonių sutikimus imtis modernizavimo Aplinkos ministerijai pateikė 56 savivaldybės. Iš viso pasiryžimą atnaujinti daugiabučius išreiškė 1459 daugiabučių gyventojai. Planuojama, kad pirmuoju etapu prasidės 840 daugiabučių pasirengimo renovacijai darbai.

2014 metais bus parengta patvirtinta ir pradėta įgyvendinti kita savivaldybės teritorijoje esančių kitų daugiabučių namų renovacijos programa.

Viešųjų ryšių tarnyba