Poeto Marcelijaus Martinaičio atminimas pagerbtas ir Marijampolėje

Balandžio 8 d. Lietuva atsisveikino su didžiu poetu, eseistu, vertėju, visuomenės veikėju „Poezijos pavasario", Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariu Marcelijumi Martinaičiu.

Sūduvai M. Martinaitis padovanojo dainą „Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj“, kuri dažnai vadinama neoficialiu mūsų krašto himnu. Apie šios dainos atsiradimą pats poetas yra nuoširdžiai ir paprastai pasakęs: „Mano uošvija yra Suvalkijoje, ten važinėdavau vasarą, o sodai ten būdavo raudoni. Tiek vyšnių ten būdavo... Aš apie jas ir parašiau...”. Marijampolėje 2012 m. vasarą šiai nemariajai dainai ir ją sukūrusiam ir išpopuliarinusiam maestro Vytautui Kernagio atmininti atidengtas skulptoriaus Juliaus Narušio sukurtas paminklinis akmuo.

Pagerbiant šviesų Poeto Marcelijaus Martinaičio atminimą Šunskų seniūno Rimanto Lekecko iniciatyva prie paminklo buvo padėtos raudonos rožės, primenančios iškaltas stilizuotas vyšnias, kurios, dainos žodžiais, „... raudonos, kad pravirkt gali...”.

„Lietuva neteko ypatingo, visos Tautos meilę ir pagarbą pelniusio kūrėjo, visuomenininko, tauraus ir šviesaus žmogaus, savo žodžio, savo buvimo išmintimi veikusio mūsų kasdienybę. Marcelijus Martinaitis buvo pilnas Lietuvos”, - rašoma Valstybinės laidojimo komisijos nekrologe.

Poetas Marcelijus Martinaitis už nuopelnus valstybei ir jos kultūrai apdovanotas Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi (1995 m.) ir Lietuvos Nepriklausomybės medaliu (2000 m.).

Kiekvienam mūsų iškilią poeto M. Martinaičio asmenybę ir jo kūrybą primins nuostabiai dainuojamosios poezijos vakaruose, miesto renginiuose skambanti daina „Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj”...

Danguolė Micutienė
Viešųjų ryšių tarnybos vyriausioji specialistė 

E.Alenskaitės nuotraukos