Poezijos parke maestro Kernagį ir jo nemariąją dainą primins paminklinis akmuo

Penktadienio, rugsėjo 7-osios, vakarą į Poezijos parką sugužėjusių marijampoliečių ir svečių akivaizdoje, renginio „Vakaras prie laužo“ metu buvo atidengtas paminklinis akmuo maestro Kernagiui ir jo nemariajai dainai „Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj“, kuri jau tapusi neoficialiu Sūduvos krašto himnu. Kūrinio atidengimo ceremoniją stebėjo ir maestro Vytauto Kernagio našlė Dalia Kernagienė bei sūnus Vytautas. Prie skulptoriaus Juliaus Narušio meniškai apdoroto granito akmens, kurį dovanojo Marijampolės apskrities „Lions“ klubo nariai, dainas atliko kompozitorius ir atlikėjas, buvęs maestro scenos bendražygis Andrius Kulikauskas. V. Kernagio dainas atliko Marijampolės muzikos mokyklos ansamblis „Legato“, vadovaujamas Loretos Dambauskienės. Tradiciniame renginyje netradicinėje vietoje, nes daugelį metų „Vakaras prie laužo“ vykdavo Vekeriotiškės kaime, Alenskų sodyboje, į susirinkusius iš ekrano kreipėsi poetas Marcelijus Martinaitis, pagal kurio seniai parašytą eilėraštį Vytauto Kernagio galvoje gimė garsioji daina. Vakaro metu Poezijos parko amfiteatre skambėjo gitarų muzika ir bardų dainos – čia galėjo pasirodyti kiekvienas, kuris turi nors kiek patirties bei drąsos ir didelį norą muzikuoti. Buvo renkamos lėšos į Vytauto Kernagio fondą, kuris padeda kovojantiems su onkologinėmis ligomis. „Vakaro prie laužo“ bardų pasirodymą pradėjo pats renginio sumanytojas Šunskų seniūnas Rimantas Lekeckas. Būtent jis ir dar keli iniciatyvinės grupės nariai (tarp jų buvo Ričardas Mockus, Eglė Alenskaitė, Artūras Grinevičius, Eglė ir Vytautas Kernagiai) prieš pora metų kreipėsi į Marijampolės savivaldybės merą su pasiūlymu įamžinti šviesios atminties dainininko Vytauto Kernagio palikimą Marijampolėje vyšnių giraite ar kitu būdu. Tuo metu nebuvę palankių aplinkybių ir tik šiemet, rekonstravus Poezijos parką, atsirado puiki galimybė papuošti jį originaliu meno kūriniu, skirtu maestro asmenybei ir kūrybai. Kaip renginyje sakė garsiojo dainininko sūnus Vytautas jaunesnysis, marijampoliečiai pirmieji pastatė tėvu atminti paminklinį akmenį  savo jėgomis – jo nereikėjo finansuoti Vytauto Kernagio fondui. O vyšnių giraitė galbūt sužaliuos ateityje, nes pirmą sodinuką marijampoliečiai jau turi – jį projekto organizatoriui R. Lekeckui padovanojo Vytautas Kernagis jaunesnysis.

Aurelija Baniulaitienė
Viešųjų ryšių tarnybos vedėja

A. Baniulaitienės nuotraukos