„Rail Baltica“ projektas – ar Marijampolei liks „tik švilpukas“?

Kovo 23 d. į Marijampolę atvykęs „Rail Baltica“ projekto direkcijos direktorius Antanas Zenonas Kaminskas su AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovais ir projektuotojais susitikime su Marijampolės savivaldybės meru Vidmantu Braziu, kitais Tarybos ir administracijos atstovais, svarstė klausimus, susijusius su naujosios geležinkelio vėžės per Marijampolės savivaldybės teritoriją nutiesimu. Projekto direkcija, vadovaudamasi Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimu „Dėl neatidėliotinų veiksmų, kuriuos būtina atlikti įgyvendinant projektą „Rail Baltica“, plano patvirtinimo“, turi iki šių metų birželio mėn. parengti galimybių studijas, techninės pagalbos ir kitus dokumentus, skirtus rekonstruoti esamam geležinkeliui, įrengti sugretintam europinės ir vadinamos „rusiškos" vėžės pločio keliui arba tiesti papildomam siauros vėžės pločio keliui palei esamą geležinkelio liniją ruožuose Lenkijos ir Lietuvos valstybės siena–Marijampolė. Išnagrinėję techninę užduotį, projektuotojai siūlo kaip patogiausius du lygiagrečius kelius. Direkcijos vadovas A. Z. Kaminskas teigė, jei 2012-aisiais neprasidės patys rangos darbai, projektą Europos institucijos atsisakys finansuoti. Šiuo metu projektuotojai jau rengia ruožo nuo Marijampolės iki Kauno techninį projektą ir ruožo nuo Šeštokų iki Marijampolės (įskaitant ir miesto teritoriją) galimybių studiją. Šioje galimybių studijoje numatomi trys galimi esamo geležinkelio rekonstrukcijos variantai, kurių iš esmės nė vienas netenkina Savivaldybės vadovų. Jų įsitikinimu, planuojamo apkrovimo geležinkelis negali eiti per patį miestą ir kirsti jį į dvi dalis. Planuojama, kad trečiame dešimtmetyje šiuo geležinkeliu kas valandą pravažiuos po sąstatą, kurio didžiausias greitis bus ribojamas iki 120 km per val. (keleiviniams iki 80 km per val.). Siūlymai, kaip išspręsti sankryžų mieste problemą, taip pat netenkina savivaldybės vadovų. Kiek spėjo pristatyti galimybių studijos rengėjai, mieste Gedimino gatvėje siūloma padaryti 10 m pločio ir 170 m ilgio tunelį, o kitas dvi mieste esančias sankryžas (Saulės ir P. Armino g.) arba rekonstruoti tame pačiame lygyje, arba visai panaikinti. Tokie siūlymai labai papiktino Savivaldybės merą V. Brazį, administracijos direktorių Valdą Tumelį ir visus kitus pokalbyje dalyvavusius marijampoliečių atstovus. Anot mero, Vyriausybė, priimdama minėtą nutarimą dėl neatidėliotinų projekto įgyvendinimo priemonių, jokia forma nesikreipė į savivaldybę, nors tai tiesiogiai susiję su savivaldybės teritorija. Savivaldybės bendrajame plane, Marijampolės apskrities ir visos respublikos bendruosiuose planuose naujojo geležinkelio vėžė numatyta pro Baraginę, ten turėjo būti ir krovinių stotis. Šis architektūrinis sprendimas buvo išdėstytas ir specialiajame plane, patvirtintame dar 1997 m. Taigi vykdomi planavimo darbai prieštarauja visiems šiems teisės aktams. Projekto vykdytojai aiškina, kad vėžės pro Baraginę idėja stringa dėl žemės nebuvimas, o ją išpirkti iš privačių savininkų visuomenės poreikiams reikia daug laiko. Tai iš tiesų keista, nes naujojo geležinkelio strategija pradėta kurti jau 2005 m., bet realių veiksmų dėl žemės išpirkimo iki šiol taip ir nebuvo imtasi.

Savivaldybės atstovai pasiūlė projekto direkcijos vadovui inicijuoti Vyriausybę sudaryti derybinę grupę, į kurią įeitų ir Savivaldybės atstovai, kad būtų pasirinktas optimaliausias, Marijampolės gyventojus tenkinantis, šiandien probleminio geležinkelio ruožo rekonstrukcijos variantas.

 

Aurelija Baniulaitienė
Viešųjų ryšių tarnybos vedėja