Gegužės 25 d. Igliaukoje (Marijampolės sav.) įvyko Amalvo polderio (638 ha) rekonstrukcijos projekto pristatymas. Į renginį susirinko su projekto įgyvendinimu susijusios pertvarkos rezultatais susidomėję ūkininkai. Dauguma neslėpė susirūpinimo naudojamų žemės sklypų ateitimi, nes ūkininkavimo sąlygos polderyje kasmet prastėja, dalis plotų apleista ir pamažu apauga krūmais. Kai kurie susirinkusieji net teiravosi, ar įgyvendinant Europos Sąjungos LIFE programos finansuojamą "Amalvos ir Žuvinto pelkių išsaugojimo" projektą nebus siekiama panaikinti žemės ūkio naudmenų ir atkurti pelkę polderio teritorijoje. Išsklaidyti šias spėliones ir atsakyti į kylančius klausimus apie Amalvo polderio rekonstrukciją, jos tikslus ir ūkininkavimo perspektyvas susirinko Marijampolės savivaldybės administracijos, Žuvinto biosferos rezervato, Lietuvos Agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Žemdirbystės instituto bei VšĮ Gamtos paveldo fondo specialistai.
Marijampolės savivaldybės administracijos Ūkio departamento Žemės ūkio skyriaus vyriausiasis inžinierius-melioratorius Jonas Kazakevičius įvadiniame pranešime nurodė pagrindines ūkininkavimo sąlygų prastėjimo priežastis. Pasak specialisto, 1975 m nusausintoje Amalvos palių dalyje įrengtas pylimais ir apsauginiais grioviais atribotas polderis su sudėtinga melioracijos statinių sistema patyrė laiko, o dažnai ir netinkamo naudojimo išbandymą. Šiuo metu didelė dalis melioracijos įrenginių yra prastos būklės: pylimai susmukę ir išvarpyti bebrų urvų, grioviai daug kur patvenkti sąnašų, dalis drenažo sistemų neveikia. Kadangi polderio teritorija yra žemiau Amalvo ežero vandens lygio, gruntinio vandens lygis palaikomas siurblių pagalba. Pastaraisiais metais vanduo pumpuojamas vieninteliu (iš dviejų siurblinei privalomų) smarkiai susidėvėjusiu ir neekonomišku siurbliu. Elektros sąnaudoms padengti iš menkos melioracijos sistemų priežiūrai numatytos savivaldybės biudžeto dalies kasmet tenka skirti 35-38 tūkstančius litų. Melioracijos statinių remontui paprasčiausiai nelieka lėšų, todėl džiugu, kad Marijampolės savivaldybės administracijai kartu su VšĮ Gamtos paveldo fondu, Žuvinto biosferos rezervato direkcija ir Marijampolės miškų urėdija pavyko inicijuoti projektą, kurio lėšomis galima išspręsti bent dalį susikaupusių problemų ir įgyvendinti tiek aplinkosauginiu, tiek ūkiniu požiūriu svarbiausius darbus Amalvo polderyje:
- suremontuoti kritinėje būklėje esančias apsauginio pylimo atkarpas;
- rekonstruoti siurblinę, įrengiant modernius ekonomiškus siurblius, kurie augalų vegetacijos laikotarpiu užtikrins pievoms bei ganykloms palaikyti tinkamą vandens lygį (40-60 cm nuo dirvos paviršiaus);
- pakelti vandens lygį labiausiai Amalvos aukštapelkę sausinančioje apsauginio griovio dalyje;
- pertvarkyti sugadintus melioracijos griovių vandens lygio reguliatorius į stacionarius slenksčius;
- išvalyti didžiausias problemas keliančias sąnašų sangrūdas magistraliniuose grioviuose;
- išskirti blogai veikiančias melioracijos sistemas, kad jas nurašius, ūkininkams būtų sudaromos prielaidos išmokoms už šlapynių priežiūrą gauti;
VšĮ Gamtos paveldo fondo projektų vadovas Argaudas Stoškus detaliau apžvelgė aplinkosaugines problemas, atliekant Amalvo polderio rekonstrukciją, kurias siekiama spręsti. Pagrindiniai tikslai:
- sumažinti sausinantį polderio melioracijos sistemos poveikį saugomai Amalvos pelkei,
- sulėtinti durpės skaidymąsi melioruotuose plotuose ir su tuo susijusius padarinius: didelių kiekių šiltnamio dujų (CO2 ir N2O) išskyrimą, vandens taršą skaidymosi produktais,
- sudaryti prielaidas pievų ir šlapžemių naudojimui Amalvo polderyje.
Pirmąjį tikslą galima pasiekti įgyvendinant numatytus techninius sprendimus, o kitų dviejų tikslų įgyvendinimas priklauso tiek nuo techniniais sprendimais palaikomo gruntinio vandens lygio, tiek nuo polderio teritorijos naudojimo pobūdžio. Rekonstravus polderį bus siekiama palaikyti gruntinio vandens lygį pagal žemiau pateiktą grafiką. 
Žinoma, dėl reljefo ir melioracijos sistemos veikimo efektyvumo skirtumų to neįmanoma užtikrinti visoje teritorijoje, tačiau to bus siekiama kiek galima didesniame plote. Toks vandens režimas, Žemdirbystės instituto eksperto dr. Jono Šlepečio nuomone, sudarytų sąlygas tausojančiam ekstensyviam pievų bei ganyklų naudojimui durpžemiuose. Tačiau būtina užtikrinti, kad polderio durpiniai dirvožemiai nebūtų ariami, nes suardžius ploną velėnos sluoksnį, ariama durpė itin greitai skaidosi, pasireiškia vandens ir vėjo sukelta durpės erozija. Ariant ar kultivuojant per metus gali būti prarandama apie 5 cm durpės sluoksnio. Kuo daugiau durpės susiskaido, tuo daugiau išsiskiria šiltnamio dujų, labiau teršiamas vanduo, o slūgstant dirvos paviršiui drenažo sistemos tampa lengvai pažeidžiamos žiemos įšalo bei sunkios technikos. Tokiuose plotuose su sugadintomis melioracijos sistemomis ūkininkavimo sąlygas vėliau galima pagerinti tik užtikrinant paviršinį nutekėjimą. J. Šlepetys taip pat detaliau apžvelgė pagrindinius tausojančio ūkininkavimo durpiniuose dirvožemiuose aspektus, paragino pagalvoti apie mėsinių galvijų auginimo galimybes, ieškoti alternatyvių pievose užaugančios biomasės panaudojimo būdų. Tausojančio ūkininkavimo durpiniuose dirvožemiuose rekomendacijos yra išleistos atskiru leidiniu, kurį galima nemokamai gauti Žuvinto biosferos rezervato direkcijoje ir Marijampolės savivaldybės Žemės ūkio skyriuje. Elektroninį leidinio variantą taip pat galima parsisiųsti adresu www.wetlife.gpf.lt/images/File/UKININ_internetui.pdf
Ūkininkus maloniai nustebino žinia, kad „Amalvos ir Žuvinto pelkių išsaugojimo“ projekto lėšomis vienam ar dviem Amalvo polderyje žemes turintiems ir konkurso būdu atrinktiems ūkininkams ilgalaikės sutarties pagrindu planuojama suteikti 16 mėsinių galvijų bei įrengti aptvarus. Suinteresuoti ūkininkai iki š. m. birželio 10 d. kviečiami kreiptis į VšĮ Gamtos paveldo fondą (tel. (8 5) 27 23 721). Galvijų ganymas ir pašarų jiems rengimas užtikrins bent dalies polderio teritorijos pievų priežiūrą. Tai, Žuvinto biosferos rezervato direktoriaus Arūno Pranaičio nuomone, itin svarbu daugelio pievų nykstančių paukščių ir kitų gyvūnų rūšių išsaugojimui. Amalvo polderis patenka į „Natura 2000“ teritoriją, todėl prisilaikantiems atitinkamų Kaimo plėtros programoje numatytų ūkininkavimo taisyklių yra galimybės gauti papildomas išmokas. Ūkininkai raginami pagalvoti apie galimybes prižiūrėti pievas pagal Kraštovaizdžio tvarkymo programą. A. Pranaitis pabrėžė, kad polderio rekonstrukcijos techniniame projekte yra išskirti plotai su neveikiančiomis melioracijos sistemomis, šie plotai bus teikiami nurašymui. Tokiu būdu atsiras galimybė gauti išmokas ir už šlapžemių priežiūrą, sustiprės motyvacija jas prižiūrėti, kas užtikrins sąlygas šlapių pievų rūšių išlikimui.
Akivaizdu, kad numatyti rekonstrukcijos darbai neišspręs visų Amalvo polderio problemų, tačiau norisi tikėti, kad „Amalvos ir Žuvinto pelkių išsaugojimo“ projektas taps pradžia tausojančiam šios teritorijos naudojimui, ateityje suteiksiančiam ne tik ūkinės naudos, bet ir užtikrinsiančiam aplinkos ir biologinės įvairovės išsaugojimą. Daugiau apie projektą galite rasti adresu www.wetlife.gpf.lt.
Daugiau informacijos - projekto vadovas Argaudas Stoškus, mob. 8 615 204 16.
Jono Kazakevičiaus nuotraukose: Techninio projekto autorius Edvardas Nacevičius; Žuvinto biosferos rezervato direktorius Arūnas Pranaitis; Ūkininkų ir specialistų auditorija, dalyvavusi pristatant projektą.
  
|
Komentarai
{{msg}}