Už blogai tvarkomas atliekas – tūkstantinės baudos

Atliekų tvarkymo įstatyme įtvirtinta, kad visi mes esame atliekų turėtojai, visi privalome atliekas šalinti pagal nustatytą tvarką ir rūšiuoti jų susidarymo vietoje. Jeigu to nedarome – esame įstatymo pažeidėjai ir galime susilaukti nemalonumų. Todėl iš esmės yra neteisingas požiūris, jog laikantis įstatymų už tai turėtų būti atlyginta, pavyzdžiui, mažesniais mokesčiais.

Kontrolei pasitelkiama vaizdo technika  

2013 metų gegužės 29 d. Aplinkos ministras įsakymu Nr.D1-397 „Dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ nustatė tokius žalos atlyginimo tarifus: už ne nustatyta tvarka pašalintą nepavojingų atliekų toną - 15 tūkstančių litų, už pavojingųjų atliekų toną – 36 tūkstančiai litų. Nustatyta, kad „minimalus padarytos žalos įtakos aplinkos komponentams dydis išmetus į aplinką nepavojingas atliekas - 500 lt ir pavojingąsias atliekas – 1500 litų.“ Šie dydžiai turi būti taikomi tuo atveju, kai apskaičiuotas žalos dydis yra mažesnis už šį nustatytą minimalų dydį.  Vadinasi už ne vietoje išmestą atliekų maišelį ar keletą padangų, jeigu tai užfiksuos kontrolieriai, pažeidėjui teks susimokėti ne mažiau 500 litų baudą.

Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centre nuolat stiprinama atliekų tvarkymo kontrolė.  Neseniai yra įsigyta mobili vaizdo įrašymo įranga, kuri jau naudojama prie atliekų konteinerių aikštelių daromiems pažeidimams fiksuoti. Juk sulaukiame  gyventojų ir vietos valdžios atstovų nusiskundimų, kad šalia atliekų konteinerių kaupiasi krūvos maišų su netinkamai pašalintomis šiukšlėmis,  ne vietoje išmestais baldais, padangomis, išpjautais medžiais, jų kelmais  ar šakomis. Itin tai akivaizdu individualių gyvenamųjų namų rajonuose – norėdami mokėti mažiau, gyventojai stengiasi gauti mažą konteinerį savo atliekoms, o visas netelpančias paskui išneša  ir meta tam neskirtose vietose arba į bendrojo naudojimo konteinerius. Tačiau tai – pažeidimas, už kurį galima susilaukti baudų.

 Gyventojai prisipažįsta, kad vis dar nežino, kaip deramai atsikratyti susikaupusių atliekų, kaip netapti įstatymų pažeidėju ir išvengti galimų baudų.  Todėl primename, kaip veikia kai kurios atliekų tvarkymo sistemos grandys ir kaip nepažeidžiant įstatymų sutvarkyti savo atliekas.

Pradėkime rūšiuoti savo virtuvėje

Pradėkime nuo atliekų kibiro savo virtuvėje. Juk vis griežtėja reikalavimai rūšiuoti atliekas jų susidarymo vietoje. Viešojoje erdvėje nuolat  pasigirsta nusiskundimų, kad žmonės nemoka rūšiuoti savo atliekų ir nežino, kaip tai reikėtų daryti tvarkingai.  Taigi pirmiausiai prie šiukšlių kibiro (jeigu jame tik vienas skyrelis) reikėtų pasidėti atskirą maišelį, gali būti ir parduotuvės krepšelis nuo pirkinių.  Ir į jį reikėtų dėti visas antriniam perdirbimui tinkamas atliekas bei įvairias pakuotes. Taigi į šį maišelį turėtų nukeliauti popieriaus reklamos, išlankstytos kartono dėželės, konservų ir gėrimų skardinės, plastiko ir stiklo buteliai, kamšteliai, stiklainiai, visos pakuotės.  Pakuotė turi įstatyme numatytą apibrėžimą „Pakuotė – grąžintinas ar negrąžintinas gaminys iš bet kokių medžiagų, skirtas daiktams, pradedant žaliavomis ir baigiant perdirbtais produktais, pakuoti (fasuoti), apsaugoti, tvarkyti, transportuoti ir patiekti vartotojams ar produktų naudotojams“. Nuo šių metų už pakuočių tvarkymą gyventojai nemoka, tai daro gamintojai ir importuotojai. Todėl ir prašoma šalia perdirbimui tinkamų antrinių žaliavų rūšiuoti ir pakuotes bei pakuočių atliekas.

Į komunalinėms atliekos skirtą kibirą turi nukeliauti tik po rūšiavimo – atskyrus antrines žaliavas ir pakuotes – likusios komunalinės atliekos.

Gyventojai gaus kompostavimo dėžes ir mėlynuosius konteinerius

Individualių valdų gyventojai dar prašomi iš bendro atliekų srauto atskirti tinkamas kompostavimui atliekas ir jas kompostuoti savo valdose. Kad būtų patogiau tai daryti, dar šį pavasarį Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras ketina nupirkti 14 tūkstančių kompostavimo dėžių ir jas išdalinti visiems norintiems atliekas kompostuoti individualių valdų gyventojams.

Visų individualių namų valdų gyventojams šiemet bus išdalinti ir mėlynieji konteineriai, skirti antrinėms žaliavoms ir pakuotėms. Pirmasis  1000 šių konteinerių jau išdalintas marijampoliečiams. Šiemet juos gaus visų apskrities savivaldybių gyventojai.

Taigi turintys mėlynuosius konteinerius gyventojai į juos ir turi mesti atskirtas antrines žaliavas ir pakuočių atliekas, išskyrus stiklo atliekas. Butelius ir stiklainius reikia mesti į žaliuosius  „varpelius“ antrinių žaliavų ir pakuočių konteinerių aikštelėse .

Daugiabučių namų gyventojai prašomi atskirtas antrines žaliavas ir pakuotes (jau minėtas maišelis prie  atliekų kibiro!) atnešti ir išrūšiuoti į spalvotus „varpelius“. Iš minėto maišelio išimti popieriaus ir kartono atliekas, jas mesti į mėlynuosius „varpelius. Stiklo atliekas sumesti į žaliuosius „varpelius“. O visa kita, kas liks antrinių žaliavų ir pakuočių maišelyje atskyrus stiklą ir popierių, mesti į plastiko atliekoms skirtus „geltonuosius“ varpelius. Nebūtina, kad taip išrūšiuotos atliekos – buteliai, stiklainiai, skardinės ir pan. - būtų išplautos. Tačiau prašoma nemesti į „varpelius“ maisto pakuočių su neiškratytais maisto likučiais.

Didžiosios ir žaliosios atliekos – į specialias aikšteles

Sulaukiame gyventojų nusiskundimų, kad į atliekų konteinerius netelpa didelių išmatavimų kartono dėžės, langų stiklas, statybų laužas, baldai... Tačiau konteineriai, išdėstyti atliekų konteinerių aikštelėse, nėra skirti šioms atliekoms. Visose Marijampolės apskrities savivaldybėse  veikia didžiųjų ir pavojingųjų atliekų surinkimo aikštelės. Į jas ir reikia pristatyti senus baldus, padangas, statybų laužą, langų stiklą, didelius kiekius sukauptų polietileno pakuočių, elektros ir elektronikos, pavojingąsias bei visas kitas atliekas, kas netelpa į konteinerius ar „varpelius“. Šiose aikštelėse dauguma atliekų iš gyventojų priimama nemokamai. Aikštelių adresus ir informaciją apie darbo laiką galima rasti www.maatc.lt.

Vadovaujantis įstatymais, į sąvartynus negalima šalinti ir žaliųjų bei bioskaidžiųjų atliekų. Šioms atliekoms deramai tvarkyti visose savivaldybėse yra įrengtos kompostavimo aikštelės.  O, kaip jau minėta anksčiau, individualių valdų gyventojai raginami kompostuoti šias atliekas savo valdose. Šioms atliekoms surinkti individualių namų rajonuose ir prie visų apskrities kapinių bei sodų bendrijų pernai buvo  pastatyti tik šioms atliekoms skirti konteineriai. Tačiau paaiškėjo, kad gyventojai nepaiso prašymų į tuos konteinerius mesti tik bioskaidžiąsias atliekas. Ir į konteinerius, ir šalia jų greitai buvo pritempta įvairių atliekų – statybų laužo, padangų, senų buities prietaisų, sulūžusių baldų. O juk šias atliekas palikdami ne nustatytose vietose gyventojai pažeidinėjo įstatymus.

Mes paliksime aplinką ateinančioms kartoms

Tačiau ne vien įstatymų nuostatos ir baudos yra svarbu. Apie visuomenės kultūrą sprendžiama pagal aplinką, kurioje gyvename. Jeigu kiekvienas mūsų prieš atsikratydamas savo atliekomis susimąstytų, kaip reikia tai daryti neteršiant gamtos ir aplinkos, netektų rinkti šiukšlių iš pamiškių ar traukti senų rakandų iš upių ar ežerų, netektų kvėpuoti krosnyse netinkamai deginamų atliekų dūmais, nesipiktintume prie bendrojo naudojimo atliekų konteinerių vis  išaugančiais šiukšlių kalnais. Juk tereikia noro ateinančioms kartoms palikti švarią aplinką.

Liucija Burbienė,