Už netvarkingai „tvarkomas“ atliekas sumokame mes visi

Žvilgsnis dažnai užkliūva už  prie  bendrojo naudojimo atliekų konteinerių suverstų  į juos netelpančių senų baldų,  dėžių, maišų, statybinio laužo, padangų ar senos buitinės technikos. Pro šalį einantys miestiečiai tai vertina kaip netvarką, neretai dar ir pykdami, kad atsakingos už miesto erdvių priežiūrą institucijos dirba blogai ir netinkamai prižiūri viešąsias erdves.

Atliekų tvarkymo specialistai į tokią netvarką žiūri kiek kitaip – ne savo teritorijoje ir ne prie savo konteinerio  šiukšlinantys asmenys pareigą sutvarkyti  jų atliekas perkelia mums visiems. Jų netvarka ir kainuoja mums visiems - už netvarkingai prie atliekų konteinerių sukrautas atliekas taip pat privalo sumokėti visi bendruomenės nariai.

Mūsų valstybėje už atliekų tvarkymą yra atsakingos savivaldybės, tačiau Marijampolės regione atliekų tvarkymo administravimą visos savivaldybės yra patikėjusios Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centrui.  Atliekų tvarkymo centras konkurso būdu yra atrinkęs už atliekų tvarkymo paslaugas visoje apskrityje mažiausios kainos paprašiusią paslaugų teikėją – bendrovę „Marijampolės švara“. Su šia įmone yra sudaryta sutartis dėl atliekų tvarkymo ir didžiųjų atliekų surinkimo aikštelių priežiūros.

Pagal sutartį „Marijampolės švara“  ir jos partneriai „Ekonovus“  (Šakiuose)  bei „Ekosevice“ (Vilkaviškyje ir Kazlų Rūdoje)  periodiškai surenka ir išveža į sąvartyną atliekas, o Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras sumoka už kiekvieną toną  sutvarkytų atliekų.  Sumoka lėšomis, kurios į centro sąskaitas suplaukia kaip gyventojų ir įmonių sumokėta vietinė rinkliava, mokesčiai už atliekų tvarkymą.  Atliekas surenkančios įmonėms  yra naudinga kuo daugiau atliekų nuvežti į sąvartyną, todėl kiek pagulėję  šalia konteinerių papildomi kalnai įvairių šiukšlių iškeliauja į sąvartyną, o sutvarkymo kaina įskaičiuojama į bendrą sąskaitą.

Kai lėšų sumokėti už atliktas paslaugas ima trūkti, atliekų tvarkymo centras yra priverstas prašyti, kad savivaldybės didintų vietinės  rinkliavos dydžius  atliekoms tvarkyti ar atliekų tvarkymo tarifus. Todėl šiemet šiuos mokesčius buvo priverstos padidinti visos apskrities savivaldybių tarybos.

Kokią išeitį galima siūlyti atliekų turėtojams, kad mokesčiai nedidėtų?  Tinkamai tvarkyti savo atliekas. Visose savivaldybėse veikia didžiųjų atliekų aikštelės, kuriose dauguma stambiųjų atliekų , dažniausiai ir netelpančių į konteinerius, priimamos nemokamai. Todėl nereikėtų didinti mokesčių, jeigu kiekvienas, panoręs atsikratytisenų baldų ar padangų, jų nekrautų prie konteinerių, o nuvežtų į didžiųjų atliekų aikštelę. Čia 5 vnt. naudotų padangų per metus kiekvienas gyventojas gali atiduoti tvarkyti nemokamai. Ir statybinio laužo nereikėtų krauti konteinerių aikštelėje, iš kur jis keliaus į sąvartyną, o sumokėsime už jo tvarkymą visi. Iki 500 kg statybų laužo kiekvienas asmuo į didžiųjų atliekų aikštelę gali pristatyti nemokamai, mokėti tenka tik tiems, kas atliekų sukaupia daugiau. Nemokamai yra  priimti tvarkyti seni baldai, buitinė technika, elektronikos atliekos.

Už atliekas, kurias išvešite ir atiduosite į didžiųjų atliekų aikštelę, papildomai mokėti neturi ir atliekų tvarkymo centras, todėl tinkamai tvarkant šias atliekas mokesčiai neturėtų didėti.

Dar viena atliekų rūšis, kuri galėtų nekeliauti į sąvartyną – kompostuojamos ir žaliosios atliekos. Daug sveria medžių ir krūmų šakos , supuvę obuoliai, sugrėbti lapai, nupjauta žalia žolė. Nemažai miestiečių šias atlieka irgi meta į savo konteinerius arba – dar blogiau – sukrauna prie bendro naudojimo konteinerių. Todėl jos keliauja į sąvartyną, o tai didina paslaugų kainą.

Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras visose apskrities savivaldybėse dabar įrenginėja bioskaidžiųjų atliekų kompostavimo aikšteles, kai kurios jų pradės veikti jau šį rudenį. Tuomet prašysime, kad kompostavimui tinkamas atliekas jų turėtojai atvežtų į šias aikšteles deramai sutvarkyti. Bet ir kol nėra kompostavimo aikštelių, kiekvienas galėtų šias atliekas sutvarkyti savo sklypelyje. Tereikia tam įsirengti komposto dėžę ar surasti vietos komposto krūvai. Ne į atliekų konteinerį, o į kompostavimo dėžę pakliuvusios atliekos taptų vertinga trąša – kompostu , o į sąvartyną nukeliautų  gerokai mažiau atliekų. Itin sunku suprasti, kai kompostavimui tinkamos atliekos tam, kad būtų išvežamos į sąvartyną,  pilamos į šalia sodų bendrijų esančius konteinerius. Atliekų daugėja, tenka didinti mokesčius atliekoms tvarkyti.

Tik savo kaimynams ir kitiems bendruomenės nariams kenkia tie, kas vengia mokėti už visas savo atliekas. Mokesčių vengiama įvairiai – sudaroma sutartis mažesniam konteineriui savo valdoje, o netelpančios atliekos vežamos prie bendrojo naudojimo konteinerio. Sudaromoje sutartyje nurodomas mažesnis gyvenančių asmenų skaičius. Kai kurie vietinės rinkliavos mokėtojai „užmiršta“, kad turi ne vieną, bet kelis nekilnojamojo turto objektus.

Europos Sąjungoje ir Lietuvoje tvarkant atliekas svarbiausiu tikslu yra nurodoma prevencija – šis principas reiškia, kad geriausia vengti atliekų susidarymo, o tos, kurių neįmanoma išvengti , turėtų būti kruopščiai rūšiuojamos, perdirbamos arba pakartotinai naudojamos siekiant  kiek įmanoma mažiau jų pašalinti į  sąvartynus.

Liucija Burbienė,
Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro specialistė ryšiams su visuomene

MAATC specialistų  nuotr.: Už šių šiukšlių, paliktų  prie bendrojo naudojimo konteinerių, sutvarkymą sumokėsime mes visi, o mokėti būtų netekę niekam, jei atliekų šeimininkas jas būtų nuvežęs į didžiųjų atliekų aikštelę.