Pradžia
Pradžia

Savivaldos istorija

Miestų teisė (vadinama Magdeburgo teisėmis) atsirado XI a. Ji susiformavo greta kanonų ir lenų teisės Europoje.

Marijampolei savivaldos teises 1792 m. vasario 23 d. suteikė Lenkijos karalius Lietuvos Didysis Kunigaikštis Stanislovas Augustas. Suteikus savivaldą, miestiečiai gavo laisvę ir žemės nuosavybę, teisę rinkti magistratą, statyti rotušę, plytinę, verstis prekyba. Pirmuoju burmistru išrenkamas G. Michalovskis.

Prūsijos karalystės ir Carinės Rusijos okupacijos metais miestiečiai aktyviai gynė suteiktas teises ir laisves, rinko magistratą, burmistrą ir kt. Pagal priimtą 1892 m. Savivaldybių įstatymą miestai gavo daugiau teisių ir laisvių.

Baigiantis Pirmajam pasauliniam karui, vokiečių valdžios Marijampolės apskrities kreishauptmanas baronas fon Miunchauzenas 1918 m. lapkričio pradžioje prie pedagoginės mokyklos sušaukė miesto gyventojų susirinkimą, kuriame pareiškė, jog miestiečiai gali išrinkti savo atstovus ir perimti valdžią.

Miesto gyventojai aktyviai ėmėsi kurti savivaldos institucijas. Vieši piliečių susirinkimai vyko lapkričio 11,13,16,18 dienomis.

1918 lapkričio 13 dieną sudaryta komisija rūpinosi santykiais su okupacine vokiečių valdžia. Jai vadovavo advokatas A. Bulota.
Į komisijos uždavinius įėjo ir laikinosios tarybos (partijų) sudarymas. Partijoms nesusitarus, lapkričio 18 dieną išrinkti nauji kandidatai į laikinąją miesto tarybą. Laikinosios miesto tarybos kandidatai lapkričio 19 dieną išrinko 20 tarybos narių. Jais tapo advokatas Krasauskas, V. Kulikauskas, E. Draugelis, P. Katilius, P. Krukonis, P.B artuška, A. Andziulis, P. Rakickis, A. Prostko, P. Lietuvininkas, P. Matulaitis, P. Venclovas, P. Šačkus, J. Sirutis ir kiti. Laikinosios tarybos prezidiumo pirmininku išrinktas E. Draugelis. Kitą dieną tarybą papildė šie tautinių mažumų atstovai: žydų - A. Goldengeimas, S. Meklenburgas, J. Zimenskis, Berenšteinas, vokiečių - Vegneris ir Šetleris.

Laikinosios tarybos posėdyje 1918 lapkričio 22 dieną išrinkti komisarai tartis su okupacinės valdžios burmistru Bayrhoferiu. Posėdyje sudarytos komisijos: maisto - pirmininkas J. Sirutis; statistikos ir miesto demokratinių rinkimų - P. Matulaitis; finansų - A. Goldgeimas; kuro ir šviesos - S. Meklenburgas; sveikatos - E. Draugelis, milicijos - S. Zaskevičius, butų - J. Zimenskis.

Per 1918 gruodžio 6 dieną įvykusius rinkimus į pirmąją miesto tarybą išrinkti 22 tarybos nariai. Pirmuoju tarybos pirmininku burmistru išrinktas J. Sirutis.
Rinkimuose atsisakę dalyvauti kairieji pabandė įvykdyti rinkimus į darbininkų tarybą, tačiau ją išvaikė vokiečių žandarai.

Per Nepriklausomos Lietuvos laikotarpį burmistrais išrinkti J. Barkauskas, A. Staugaitis ir J. Maurukas.

Seimo 1932 m. priimtame Savivaldybių įstatyme išplėstos savivaldos funkcijos ir teisės. Savivaldybės galėjo savarankiškai formuoti biudžetą, nustatyti ir rinkti mokesčius, valdyti žemę ir turtą.

Sovietinės okupacijos metais formaliai savivaldai atstovavo darbo žmonių deputatų tarybos, tačiau jų savarankiškumas ir teisės buvo apribotos.

Respublikos pavaldumo miesto teisės suteiktos 1977m. Miesto vykdomasis komitetas tapo pavaldus Darbo žmonių deputatų tarybai ir LR Ministrų Tarybai. Vykdomojo komiteto pirmininku paskiriamas K. Subačius.

Atgavus nepriklausomybę 1990 m. pirmuoju Marijampolės tarybos pirmininku išrinktas A. Bajarkevičius, meru - B. Beržinis.

Vietos savivaldos įstatyme 1994 m. savivaldybės funkcijos ir teisės apribotos.

Sutinkamai LR teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 4,14 str. papildymo ir 5 str. pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 str. 2d. buvo panaikinta Marijampolės rajono savivaldybė, jos administracija reorganizuota.
Marijampolės savivaldybei buvo priskirta Gudelių, Igliaukos, Liudvinavo, Marijampolės, Sasnavos, Šunskų seniūnijos. Po teritorinės administracinės reformos Marijampolės savivaldybės bendras plotas - 75,5 tūkst. ha, 70,8 tūkst gyventojų.

Lietuvos Respublikos Seimas 2000 m. priėmė Vietos savivaldos įstatymo naują redakciją.

Gyventojai į Marijampolės savivaldybės tarybą renka 27 narius, kurie atstovauja įvairioms politinėms partijoms. Tarybą sudaro  komitetai.

Savivaldybės administraciją iki 2018 m. vasario 1 d. sudarė 6 departamentai: Architektūros ir urbanistikos, Teisės, Finansų ir biudžeto, Socialinių reikalų, Švietimo, kultūros ir sporto, Ūkio.


Marijampolės miesto burmistrai:

  • Grigalius Michalovskis
  • Juozas Sirutis
  • Juozas Barkauskas
  • Antanas Staugaitis
  • Juozas Maurukas
  • Antanas Staugaitis
  • Antanas Česonis 


Marijampolės (Kapsuko nuo 1955m.) LDT Vykdomojo komiteto pirmininkai:

  • Pranas Grinevičius
  • Vincas Avižienius
  • Juozas Bružas
  • Vincas Kemeraitis
  • Vincas Avižienius {1951 08-1951}
  • Zigmas Kazakevičius
  • Adolfas Jakelaitis {1953 03-1953}
  • Bronius Lietuvininikas {1953 -1957}
  • Stasys Balskus
  • Juozas Legota
  • Kostas Akelaitis
  • Kostas Tamulynas
  • Romualdas Neniškis
  • Jonas Adomaitis
  • Kęstutis Subačius


Marijampolės miesto merai:

  • Bronius Beržinis
  • Algis Žvaliauskas
  • Vidmantas Vasiliauskas


Marijampolės savivaldybės merai:

  • Vidmantas Brazys 
  • Rolandas Jonikaitis 
  • Vidmantas Brazys 
  • Irena Lunskienė