Istorija

Istoriniai duomenys. Šunskai (Marijampolės  savivaldybė) yra įsikūrę apie 8 km į šiaurę nuo savivaldybės centro, prie kairiojo Šešupės intako Žvirgždės. Vietovės vardas kildinamas nuo pavardės. Seniūnijos centras ilgą laiką buvo vadintas Šumsku, Šumskais ir tik nuo 19 a. antros pusės pradėtas vadinti dabartiniu vardu. 20 a. pirmoje pusėje – valsčiaus, vėliau apylinkės, šiuo metu seniūnijos centras.

Apylinkėse gyventa nuo seno – tai liudija archeologijos paminklai – piliakalnis, senovės gyvenvietės ir kt. Šunskų apylinkėse nebuvo dvarų, prie kurių paprastai kurdavosi kaimai. J. Reitelaičio teiginys, kad 1744 m. Šunskų kaimo nebūta yra diskutuotinas. Tuo metu jau buvo įsikūrę dabartinei seniūnijai priklausantys Tursučių ir Puskepurių kaimai. Vietovė buvo labai miškinga, todėl kirtimui, medienos apdirbimui buvo reikalingi miško darbininkai, kurie ir apsigyveno dabartinėje Šunskų teritorijoje. Kunigo St. Stadalnyko rūpesčiu už gyventojų suaukotas lėšas 1795 m. iš akmenų buvo sumūryta nemaža Vilkaviškio vyskupijos filija – Šunskų Šv. Marijos Magdalietės bažnyčia su trim altoriais. Kiek vėliau pastatyta klebonija. Kaimas plėtėsi, tai liudija įrašai bažnytinėse knygose – 1797 m. krikštyta 59, 1798 m. 66 vaikai. 1827 m. Šunskuose gyveno 294 žmonės.

Carinei valdžiai nuslopinus 1863 m. nacionalinį išsivaduojamąjį sukilimą buvo uždrausta lietuvių kalba ir lietuviška spauda. Tada Šunskų ir apylinkių vaikus skaityti, rašyti slapta pradėjo mokyti „daraktoriai“ P. Drangelis iš Dielinės kaimo, Davidonis ir kiti. Draudžiamos pasaulietinės ir religinės literatūros atgabendavo knygnešė M. Brėdžiūtė – Kačergienė, jos vyras J. Kačergius, J. Čekauskas iš Šunskų ir daugelis kitų. Draudžiamą spaudą platino J. Bliūdžius, 1894 m. įsikūrusios slaptos „Sietyno“ draugijos vienas pirmųjų narių, jo pusbrolis J. Bliūdžius, B. ir V. Šlekiai, Šunskuose vikaravęs kunigas J. Baltrušaitis ir daugelis kitų.

1859 m. Šunskuose pradėjo klebonauti J. Kudirka (Kudirkevičius), kuris pastatė naują kleboniją ir pradėjo rūpintis naujų maldos namų statyba, nes senieji dėl prastų statybos darbų pradėjo griūti. Naujoji bažnyčia buvo statoma šalia senosios. Reikalingus statybai akmenis šunskiečiai suvežė iš laukų, talkino ir prie kitų darbų. 1866 m. statyba baigta, o 1867 m. rugsėjo 24 d. Seinų vyskupas I. K. Liubenskis ją konsekravo. Iš ankstesnės į naująją bažnyčią buvo perkelta nemaža vertingų sakralinės dailės kūrinių – žvakidės, paveikslai, varpas ir kt. 19 a. antroje pusėje Šunskų parapijai priklausė apie 3, 5 tūkst tikinčiųjų. 1898 m. sumontuoti žinomo vargonų meistro Ant. Šimanski (Lenkija) vargonai.

J. Totoraitis nurodo, kad 1839 m. Šunskuose jau būta mokyklos, tik ji buvusi itin prastos būklės. Po 1863 m. sukilimo pradėjo veikti valdinė rusiška mokykla. Šunskiečiai aktyviai dalyvavo ir 1905 m. kilusiame pasipriešinime carinei valdžiai. 1905 m. gruodyje buvo nušalinta carinė valsčiaus valdyba ir išrinkta nauja. 1906 m. prasidėjo Šunskų degtinės monopolio boikotas. Parduotuvei sudegus, visiems gyventojams reikėjo mokėti baudą. 1906 – 1910 m. Šunskų parapijoje vikaravusio J. Totoraičio iniciatyva buvo įkurta slapta jaunų kunigų draugija, kuri dažniausiai rinkdavosi Šunskuose. Būsimasis teisininkas, draudžiamos literatūros platintojas šunskietis L. Ciplijauskas, 1901 m. ištremtas iš Maskvos universiteto, sugrįžęs į tėviškę kartu su K. Pietariu slapta parengė vaidinimą „Amerika pirtyje“, kuris buvo rodomas įvairiose Sūduvos vietovėse. 1906 m. „Žiburio“ draugija įsteigė biblioteką, veikė Blaivybės draugijos skyrius. Prieš I-ąjį pasaulinį karą įkurta Ūkininkų draugija karo metais išlaikė pradžios mokyklą.

Atkūrus Lietuvos valstybę veikė pradžios mokykla, paštas, valsčiaus savivaldybė, 1926 m. atidaryta Ūkininkų sąjungos smulkaus kredito draugija, veikė galvijų kontrolės būrelis, motorinis malūnas, aliejaus spaudykla, smulkių amatininkų dirbtuvės, parduotuvės ir kt. Įsikūrė pavasarininkų, šaulių ir kitų visuomeninių bei politinių organizacijų skyriai.. 1928 m. Šunskų parapijai priklausė 3 793 tikintieji. 1939 m. Šunskuose buvo per 500 gyventojų.

Bolševikų ir nacių okupacijos skaudžiai palietė gyventojus. Naciai Šunskų ir Rudžių giraitėse išžudė žydus. Pokario metais apylinkių miškuose veikė ir prieš bolševikinius okupantus ginklu kovojo Lietuvos partizanai. Už rezistencijos rėmimą ir palaikymą iš gimtų vietų į Rusijos gilumą buvo ištremta nemaža Šunskų ir apylinkių gyventojų.

Pokaryje Šunskai tapo kolchozo centrine gyvenviete. Veikė ambulatorija, kultūros namai, 1986 m. mokykla tapo devynmete ir kt.

Šiuo metu seniūnijoje yra apie 2 700, o seniūnijos centre virš 500 gyventojų. Seniūnijos plotas – 7 312 ha, iš kurių trečdalis – miškai.

Seniūnijos centre veikia pagrindinė mokykla, bibliotekos filialas, laisvalaikio salė, aktyviai veikia bendruomenė. Visoje Lietuvoje žinomas Šunskų folkloro ansamblis „Žvirgždė“ ir kt. Gyventojai užsiima žemės ir miškų ūkio verslais, gyventojų aptarnavimu. Veikia metalo dirbinių įmonės, koncentruotų pašarų ir veterinarinių vaistų gamykla ir kt.

Iš Šunskų ir jų apylinkių kilo daug žymių, visoje Lietuvoje garsių žmonių: Lūginės kaime gimė palaimintas arkivyskupas J. Matulaitis, Domeikių kaime „didysis Lietuvos mokytojų patriarchas“, Veiverių mokytojų seminarijos ilgametis pedagogas T. F. Žilinskas, kunigas, publicistas, vertėjas T. Žilinskas, Šunskuose nacionalinio atgimimo veikėjas, teologijos mokslų daktaras A. Civinskas, gydytojas J. Ciplijauskas ir daugelis kitų žinomų žmonių.

Šunskai istorinio herbo niekada neturėjo. Heraldikos komisijoje kartu su seniūnijos ir bendruomenės atstovais svarstant naujo herbo simbolius buvo siūloma pavaizduoti liepinius skroblus, kurie įrašyti į Raudonąją knygą, o jų didžiulis masyvas besitęsia nuo Šunskų iki Lenkijos. Dailininkui pateikus herbo projektus buvo pastebėta, jog heraldiškai išpildytas skroblų piešinys nesiskiria nuo kitų medžių piešinių. Tada buvo apsispręsta herbe pavaizduoti fazanus, kurie dar neseniai dirbtinai buvo veisiami Šunskų medžioklės ūkyje.

Antikos ir viduramžių laikais fazanas buvo gretinamas su feniksu, paukščiu simbolizuojančiu nuolatinį atsinaujinimą, nes jis pats susidegindamas vėl atgimdavo iš savo pelenų. Kinijoje fazanas yra imperijos emblema. Dėl specifinio giedojimo ir šokio paukštis simbolizuoja kosminę harmoniją, dėl klyksmo ir sparnų plasnojimo siejamas su griaustiniu, pranašaujančiu pavasarį.
 Skaičius trys krikščionybėje reiškia tris dorybes – tikėjimą, meilę ir viltį. Krikščionybės dieviškoji trejybė pripažįstama, kaip viena būtybė, į kurią susiliejusios trys. Pasakose šis skaičius reiškia išsipildymą ir nurodo išbandymų ar spręstinų mįslių skaičių.

Juoda spalva heraldikoje reiškia išmintį ir išsilavinimą, ji ir žemės spalva.
Dailininkas Rolandas Rimkūnas parengė Šunskų herbo etaloną. Jį Heraldikos komisija aprobavo 2008 m. spalio 30 d. (Komisijos posėdžio protokolas Nr. 386).        

Herbo aprašymas. Juodame lauke vienas virš kito - trys auksiniai fazanai su raudonomis karpelėmis.

LHK atsakingoji sekretorė
Birutė Šilinienė